Kai šunys tampa kenkėjų medžiotojais

2026-01-02

© Asociatyvi Egidijaus Vilkevičiaus nuotr. iš Audronės Naruševičės ūkio, agroakademija.lt

Mokslininkai išsiaiškino, kad šeimininkai gali išmokyti savo augintinius užuosti invazinius kenkėjus ir taip padėti apsaugoti ūkius bei gamtą. Mėgstamiausias žaidimas – skanėstų ar žaislų paieška – gali tapti rimta pagalba saugant vynuogynus, sodus ir miškus nuo pavojingo įsibrovėlio – tūkstančiai šunų ir jų šeimininkų Amerikoje stoja į kovą su sparčiai plintančiu invaziniu vabzdžiu.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Pasirodo, tai visai įmanoma – amerikiečių mokslininkai iš Virdžinijos technologijos universiteto (Virginia Tech, įsikūrusio Virdžinijos valstijoje, Jungtinėse Valstijose) nustatė, kad įprasti šunys gali būti išmokyti aptikti žemės ūkiui grėsmę keliančius kenkėjus.

Naujame tyrime savanorių šunų vedžiotojų komandos, sudarytos iš paprastų žmonių ir jų augintinių, sėkmingai aptiko sunkiai pastebimas dėmėtosios žolėdžių skėriukės (Lycorma delicatula) kiaušinėlių sankaupas. Šis invazinis vabzdys niokoja ūkius ir miškus rytinėje bei centrinėje JAV dalyje. Tai pirmasis tyrimas, įrodęs, kad ne tik profesionalūs, bet ir paprastų gyventojų šunys gali būti veiksmingi gamtos apsaugos talkininkai.

„Šios komandos parodė, jog piliečiai, mokslininkai ir šunys kartu gali atlikti svarbų vaidmenį saugant žemės ūkį bei aplinką nuo invazinių rūšių, – teigė tyrimo vadovė Sally Dickinson. – Tinkamai apmokyti šunų savininkai gali paversti savo augintinius galingais partneriais gamtos apsaugos srityje.“

Invazinis kenkėjas – paslėptas taikinys

Azijoje gyvenantis vabzdys – dėmėtoji žolėdžių skėriukė (Lycorma delicatula) – pirmą kartą JAV aptiktas 2014 m. Pensilvanijoje. Nuo tada jis išplito jau 18 valstijų, dėdamas kiaušinėlius ant medžių, akmenų, medienos ir net transporto priemonių, kuriomis lengvai „keliauja“ į naujas teritorijas. Kuo anksčiau pavyksta aptikti šį vabzdį, tuo lengviau jį suvaldyti, tačiau kiaušinėlių sankaupas pastebėti sudėtinga – jos dažnai primena purvo dėmes ar kerpes ir slepiasi žievės įtrūkimuose.

Čia pasitelkiama šunų uoslė, dešimtis tūkstančių kartų jautresnė už žmogaus. Profesionalūs gamtos apsaugos šunys jau įrodė, kad gali itin tiksliai surasti šiuos kenkėjus. Vis dėlto jų skaičius mažas, o mokymai – brangūs. Todėl mokslininkai nusprendė pasitelkti dešimtis tūkstančių šunų savininkų, kurie visoje šalyje užsiima kvapų aptikimu kaip hobiu.

Tyrime dalyvavo daugiau nei 1000 savanorių

Iš jų 182 komandos gavo negyvų vabzdžių kiaušinėlių pavyzdžių ir treniravo šunis namuose bei mažose grupėse, vadovaujami vietinių instruktorių. Po kelių mėnesių augintiniai buvo išbandyti tiek patalpose, tiek lauke. Rezultatai nuteikė optimistiškai: laboratorinėse sąlygose šunys kiaušinėlius aptiko 82 proc. tikslumu, o realiose lauko sąlygose – 61 proc. Tik tie, kurie perėjo abi užduotis, vėliau net 92 proc. atvejų sėkmingai aptiko gyvus kiaušinėlius.

„Kiekvieną kartą, kai skatinate savo šunį, tai yra naudinga jam pačiam, – sakė tyrimo dalyvis Bill Wellborn, su Tibeto terjeru Pepe treniravęsis pusmetį. – Pepe akivaizdžiai patinka ši veikla, o mums svarbu, kad galime padėti savo bendruomenei.“

Gali tapti nepakeičiamais pagalbininkais

Gyvūnų elgesio tyrėjai pabrėžia, kad tai tik pradžia ir šis tyrimas rodo, kad tai gali tapti daugiau nei hobiu – šie „savanoriai tyrėjai“ ir jų augintiniai gali labai prisidėti prie kovos su invaziniais kenkėjais.

Kituose tyrimuose nustatyta, kad dresuoti šunys geba aptikti ir kitus žemės ūkiui pavojingus reiškinius, pavyzdžiui, miltligę, pagrindinę vynuogių ir vynuogynų grybelinę ligą, – daugiau nei 90 proc. tikslumu. Visa tai rodo, kad šunys ir jų savininkai ateityje gali tapti nepakeičiamais pagalbininkais saugant žemės ūkį ir gamtą.

Parengta pagal užsienio spaudą, agroakademija.lt informacija