Asociatyvi freepik.com nuotrauka
Ūkininkavimas – sudėtingas procesas, kuriame gaunami rezultatai (kiekis, kokybė, pelnas) priklauso nuo gausybės faktorių, tokių kaip meteorologinės sąlygos, dirvožemio būklė, naudojamos trąšos, jų kiekiai ir kainos, pesticidų naudojimas ir kt. Žinoma, visų faktorių, lemiančių gaunamą rezultatą, nesukontroliuosime, bet galime tai pradėti nuo dirvožemio būklės gerinimo ir tręšimų planavimo.
Dirvožemio būklės gerinimas
Dirvožemio tyrimai – vienas pirmųjų žingsnių, norint optimizuoti ūkio išlaidas. Tikslūs tyrimų duomenys padeda suprasti, kokių pagrindinių maistinių medžiagų augalui trūksta dirvožemyje.
Pagrindiniai ir daugiausiai įtakos augalo augimo pradžioje turintys makroelementai yra fosforas ir kalis. Jie svarbūs augalų augimui, vystymuisi, yra atsakingi už energijos perdavimą, šaknų vystymąsi, stiebo struktūros stiprumą ir atsparumą ligoms bei stresui.
Žinoma, reikia nepamiršti ir dirvožemio rūgštingumo, kokia yra pH terpė, vyraujanti jūsų lauke. Tiek rūgštūs, šarminiai ar neutralūs dirvožemiai turi tiesioginį poveikį augalų augimui, jų galimybei pasisavinti maisto medžiagas bei mikroorganizmų veiklai.
Kas nutinka fosforui, jei dirvožemis rūgštus?
Pavyzdžiui, lauke vyrauja pH 5,5. Tai reiškia, jog judriojo fosforo augalai geba pasisavinti tik 50–60 %. Tręšiant augalus fosforo trąšomis 200 kg/ha fiziniu svoriu, augalai gebės pasisavinti dvigubai mažiau trąšose esančių prieinamų elementų, nei atidavėte augalui. Taigi, dėl netinkamo dirvožemio pH ekonominiu požiūriu prarandate 100 kg/ha fosforo trąšų kiekio, o tai reiškia, jog apytiksliai prarandate 70 Eur.
Kas nutinka kaliui, jei dirvožemis rūgštus?
Kai dirvožemio pH 5,5, paprastai judrusis kalis yra prieinamas apie 90 % jo galimo kiekio. Kalis linkęs judėti ir pasisavinti augalų net šiek tiek rūgščiuose dirvožemiuose, nes jo prieinamumą mažina tik ekstremalios pH sąlygos (pavyzdžiui, labai rūgštus ar labai šarminis dirvožemis). Taigi, šiuo atveju, įterpus 150 kg/ha kalio trąšų, bus pasisavinama apie 135 kg/ha. Galime teigti, jog augalas praranda10 % šio elemento, o ekonomiškai tai sudarytų apie 40 Eur nuostolio.
Taigi, jau žinodami vieną iš pagrindinių rodiklių, t. y. dirvožemio pH, galime vidutiniškai sutaupyti 100 eurų. Žinoma, tyrimai reikalauja pradinės investicijos, kuri svyruoja nuo 10–30 eurų už hektarą. Vis tik, dėl geresnės tręšimo kontrolės atsiperkamumas gali būti ir didesnis, todėl padidės pasėlių derlingumas ir gaunamas pelnas.
Tad, norėdami savo ūkyje padidinti pelningumą iš pasėlių, galite visa tai pradėti nuo pirmo žingsnelio –išsitirti dirvožemį ir pasirengti tręšimo planus. Jei reikia konsultacijų ar pagalbos? Kreipkitės.
Agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti
Norėtumėte visus ūkio laukus matyti vienoje vietoje?
LŽŪKT dirvožemio tyrimai: trys veiksmai – triguba nauda