• Temos
• Augalininkystė

Jaunasis ūkininkas: „Nėra nė dienos, kad negalvotume apie dirvą“

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt

2019-09-11

© LŽŪKT nuotr.
Jaunasis ūkininkas Tadas Galinaitis drauge su dviem broliais ir tėčiu pačioje Dubysos pašonėje, regioninio parko viduryje, valdo šeimos ūkį: kartu dirba beveik 500 ha žemės. Daugiašakė ūkio veikla – pieno ūkis, veislyno statusas, pasėlių plotai – pareikalauja daug darbo, tad kiekviena minutė suskaičiuota. Tadas – vyriausias iš brolių – diplomuotas agronomas, tad pokalbis pakrypsta apie dirvožemį, jo išsaugojimą ir žiemkenčių sėją. Vaizdo reportažą iš ūkio žiūrėkite čia.

Vedžiodamas po tvarkingą ūkį ir rodydamas savo senolių istorines valdas Tadas pasakoja, kad prieš 23-trejus metus šioje vietoje tysojęs plynas laukas. Tačiau tėtis, Jonas Galinaitis, turėjo savo viziją – atsiėmęs 14 ha tėvų žemės pradėjo statybas: nuo tvarto, namuko ir 5 karvių.

Dabar šeimos ūkio valdose ganosi 150 galvijų, iš jų – apie 70 melžiamų karvių, dar keliolika avių, dėl įvairovės – ir keli grynaveisliai žemaitukai. Apie 400 ha skirta rapsams, kviečiams, miežiams, kukurūzams, žirniams ir pupoms, apie 80 ha – pievoms ir ganykloms. Pusė valdomų žemių savos, pusė – nuomojamos. Tadas sako, kad sąlygos plėstis ir kurtis palengvėtų, jei ūkis būtų ne regioninio parko viduryje, tačiau nesinori keisti to, ką sunkiai tėtis lipdė kelis dešimtmečius. Paklausus apie agronomijos studijas, Tadas prisimena, kad atėjus studijų pasirinkimo metui abejonių nebuvo. „Tėvukas minėjo, kad jo senelis buvo ūkininkas, tėtis ūkininkauja, dabar aš ūkininkas, tad, tikiuosi, jog bent vienas iš mano vaikų taip pat pasirinks šį kelią. Manau, kad tai yra užkoduota genuose, nes nuo mažų dienų kartu su tėčiu traktoriuose sėdėjau“, – juokiasi Tadas.

Javapjūtės nekeiksnoja

Nemažas šių metų derlius ne tik gamtos, bet ir įdirbio rezultatas. Šiais metais vyravusi sausra ūkiui didelių nuostolių ne tik nepadarė, bet, pvz., žieminių kviečių Etana prikulta daugiau nei tikėtasi. Planas buvo apie 7 t/ha, o pribyrėjo nuo 7,2 t/ha iki 8,3 t/ha (priklausomai nuo lauko). Nenuvylė ir salykliniai miežiai, kuriais buvo užsėtas 63 ha plotas: prikulta 5,6 t/ha (vidurkis – 4,8 t/ha). Didžioji dauguma laukų užsėjami sertifikuota sėkla, naudojama ir ūkyje pačių užauginta sėkla.

Tadas džiaugiasi, kad pačiu laiku pavyko pasinaudoti ES parama ūkiui modernizuoti ir pasistatyti džiovyklą ir grūdų saugojimo bokštus. Ir 2016 m., ir 2017 m. lietaus nepagailėjo, tad, kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Galinaičių ūkyje pasėliai daug kur skendo, buvo kuliami labai šlapi grūdai.

Padedant Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Raseinių r. biuro konsultantams, sėkmingai įsisavintos ES paramos lėšos ūkiui modernizuoti – pastatyta 30 m³ džiovykla (2015 m.) ir grūdų sandėliavimo bokštai (2016 m.) bei juos komplektuojantys elementai ir įrenginiai. Didžiuosiuose bokštuose (300 m³) telpa apie 500 t, mažesniajame (50 m³) ir taip vadinamame kompensaciniame – apie 30 t grūdų.

„Mūsų skaičiavimu, džiovykla jau pirmaisiais jos naudojimo metais buvo atidirbus pusę savo įrengimo kainos. Vienu metu galima išdžiovinti apie 25 t kviečių“, – laiku priimtu sprendimu džiaugiasi jaunasis ūkininkas. Tadas pamena, kad buvo metas, kai tiesiai nuo laukų grūdus veždavo į elevatorių, nuo 4–5 ryto eilėse stovėjo. „Man, kaip agronomui, labai pikta, kad traktorius su pilna priekaba grūdų stovi elevatoriuje, o kombainas laukia lauke su prikultu bunkeriu ir negali toliau dirbti. Todėl dėjome labai daug pastangų, kad turėtume savo džiovyklą ir grūdų saugojimo bokštus. Šiuo metu, kiek leidžia galimybės grūdus saugojame ūkyje, kitus – elevatoriuje arba parduodame pagal išankstines sutartis“, – strategiškai kalba raseiniškis.

Prakalbus apie šių dienų darbus, Tadas sako, kad visa galva pasinėręs į žiemkenčių sėją. Kai rugpjūčio pabaigoje lankėmės ūkyje, žieminiais rapsais jau buvo užsėti 83 ha. Dar panašiai ploto palikta pupoms, kurios yra geras priešsėlis žieminiams kviečiams, vasariniams augalams. Žieminiais javais ir rapsais užsėjama apie 80 proc. (280 ha) visų žemių.

Įvertindamas šio sezono žieminių kviečių derliaus rezultatus ir turimą 9-erių metų patirtį, Tadas augina ne tik tradicines lietuvių išbandytas ankstyvąsias veisles, tokias kaip Fredi, Edvins ar vėliau bręstančias Etana, Skagen, bet ir stengiasi stebėti naujienas. Jaunasis ūkininkas išbandys tik šiemet į Nacionalinį veislių sąrašą įtrauktą ankstyvą prancūzų Fenomen žieminių kviečių veislę, kuri tyrimo metais pasižymėjo geru žiemojimu ir gausiu derliumi.

„Pasirinkus kelias skirtingų charakteristikų veisles, ūkyje galima „sudėlioti“ parankesnę sėjomainą ir užauginti gausų derlių“, – sako Tadas. Anksčiau, pasirenkant žieminių kviečių veisles, daugiausiai dėmesio buvo skiriama jų žiemkentiškumui, derlingumo potencialui, ir kitoms savybėms, lemiančioms priežiūros ypatumus. Dabar, pasak Tado, galima dėti lygybės ženklą tarp žiemkentiškumo ir derlingumo, nes šių dienų veislės ir gerai žiemoja, ir duoda solidų derlių.

Naujausias pirkinys – galingas 240 arklio galių FENDT 724 traktorius.

Žinių Tadas sakosi semiantis iš kolegų, bendraminčių užsienyje, aktyviai lankosi seminaruose, parodose. Beje, LŽŪKT konsultantų patarimai tikrai ne kartą padėjo priimti tinkamus sprendimus. „Konsultavimo tarnybos konsultantai tvarko ūkio buhalterinę apskaitą, ne kartą rengė verslo planus ES paramai gauti, dalyvaujame projektinėje veikloje, drauge organizuojame lauko dienas, į ūkį buvo atvykusi ir gyvulininkystės mobili laboratorija“, – abipusį ne vienerius metus trunkantį bendradarbiavimą vardija Tadas.

Išskirtinis dėmesys dirvožemiui

„Nėra nė dienos, kad negalvotume apie dirvą, – teigia Tadas. – Dar mokantis universitete man labiausiai patiko prof. dr. Vaclovo Bogužo (red. VDU ŽŪA) vedamos paskaitos apie dirvožemį, net baigiamąjį darbą ta tema rašiau. Dirvožemis kasmet alinamas, todėl turi galvoti, kaip jį gerinti, nes jis – pagrindinis šaltinis, duodantis mums naudą“.

Ūkio žemės įvairios, o Dubysa jį dalija į kelias dalis: už upės yra daugiau priemolis, lengvas molis, Raseinių link žemės našumas svyruoja nuo 40 iki 46 boniteto balų. Tai, pasak Tado, derlingiausios ūkio žemės. Šiluvos link – daugiau priemolis, smėlynai, tad atitinkamai reikia rinktis, kaip dirbti žemę, kokius tręšimo būdus naudoti ir ką sėti. Kaip gauti iš žemės naudos per daug jos nenualinant. Tadas įsitikinęs, kad dirvožemio gerinimas – labai svarbus.

„Sėjame trapinius pasėlius, stengėmės kuo trumpiau laikyti atvirą, neužsėtą dirvožemį, kad kuo mažiau vėjas, lietus jį ardytų. Jei pasėti ne pagrindiniai augalai, tai būtinai – tarpiniai pasėliai. Minimaliai dirbame žemę ardami ar kultivuodami. Žemę dirbame du kartus: po nukūlimo suskutame ražienas, tiek dėl pabirų, tiek dėl piktžolių, kad šiaudas suirtų, o prieš žiemkenčių sėją dar kartą skutame noraginiu skutiku giliau, apie 20 cm, žinoma, priklausomai nuo dirvos ir žemės ūkio augalų, pvz., rapsams skutame giliau, apie 25 cm. Žieminiams rapsams dirvos neariame jau kokius ketverius metus. Žinoma, šiuo klausimu yra įvairių nuomonių. Stengiamės neatsėliuoti, kalkiname dirvožemius, rengiame tręšimo planus,“– pagrindines ūkio dirvožemio saugojimo technologijas portalui agroakademija.lt vardija Tadas.

Ūkininkas pasakoja, kad pernai rinkosi kreidą, šiemet planuoja nusipirkti palaidų kalkių ir bandys kalkinti tik tam tikras vietas. Jau dirbant žemę matosi, kad yra bėda ir kai kurias vietas būtina kalkinti. Vis tik, tiksliausiai opias problemas nustatyti padeda dirvožemio tyrimai ir pagal jų rezultatus parengti žemėlapiai.

Tadas dalyvavo LŽŪKT loterijoje ir laimėjo tręšimo planavimo paslaugą (ėminių paėmimas, ištyrimas laboratorijoje, tręšimo plano kintama norma parengimas). Prizą įteikia augalininkystės specialistai Gintautas Klevinskas (kairėje) ir Lukas Šapranauskas.

Pasak Tado, laimėtu prizu jau pradėjo naudotis. „Gintautas jau paėmė tų pačių laukų, kurie tirti prieš 3–4 metus, dirvožemio ėminius ir nuvežė į Konsultavimo tarnybos laboratoriją ištirti. Šį kartą darbą darome viską iki galo – specialistai parengs ir kintamos normos tręšimo planą, kurį įsikelsime į išmaniąją barstyklę. Bandysime mažinti tiek dirvožemio rūgštingumą, tiek fosforą ir kalį atiduoti vienanarėmis trąšomis“, – laimėta paslauga džiaugiasi jaunasis ūkininkas.

Tadas pasakoja, kad ūkio dirvožemiai tirti ne kartą. Tai labai svarbu – tyrimo rezultatai leidžia suprasti, kas darosi su dirvožemiu, kokių maisto medžiagų jame yra, kokių trūksta. Ūkio dirvose yra daug kalio, tačiau trūksta fosforo, tad stengiamasi skaičiuoti, kiek jų reikia augalui ir planuojamam derliui gauti.

LŽŪKT augalininkystės specialistas Gintautas Klevinskas sako, kad dažniausiai Lietuvos augalininkystės ūkiuose naudojami vienodos normos tręšimo būdai – lokalusis ir pakrikasis – nėra geri ir neužtikrina racionalaus ūkininkavimo. „Tręšiant bet kuriuo iš jų, skirtingose lauko vietose augalų poreikis maisto medžiagoms gali būti nepatenkinamas arba atvirkščiai – dėl per didelės trąšų normos pasėliai pertręšiami, augalai nepasisavina visų atiduotų trąšų, todėl ištirpusios jos su lietaus vandeniu patenka į vandens telkinius ir juos užteršia. Nekalbant jau apie tai, kad žemdirbiai, naudodami per dideles trąšų normas, patiria finansinių nuostolių – tiesiog išmeta pinigus į balą. Tręšiant kintama norma, minėtus veiksnius galima eliminuoti arba stipriai sumažinti. Pagrindinis kintamos normos tręšimo pranašumas prieš tręšimą vienoda norma – augalai patręšiami būtent tiek, kiek reikia suplanuotam derliui gauti, ir tik tose lauko vietose, kurias reikia tręšti“, – teigia LŽŪKT augalininkystės specialistas Gintautas Klevinskas.

„Kitų patirtis rodo, kad tręšiant pagal kintamos normos tręšimo planą galima sutaupyti apie 50 eurų/ha. Ir toliau sieksime taikyti tiksliojo tręšimo technologijas, saugodami ir gerindami dirvožemio būklę, atidžiai rinkdamiesi žemės dirbimą“, – savo ūkininkavimo filosofiją dėsto raseiniškis Tadas Galinaitis.