Balandžio 19 d., penktadienis | 24
Išmanusis pavasaris – žemės dirbimas, tręšimas ir ES paramos galimybės
Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė
2021-03-25
Vakar įvyko antrasis internetinis seminaras iš ciklo tiksliosios žemdirbystės tematika. Šįkart organizatoriai – LŽŪKT bei žemės ūkio technika prekiaujančios įmonės – žemdirbius pakvietė į nuotolinę atvirą diskusiją „Išmanus pavasaris – žemės dirbimas, tręšimas ir ES paramos galimybės“, kur aptartos pavasario darbų aktualijos.
Pirmasis internetinis seminaras tarp žemdirbių sulaukė itin daug teigiamų atsiliepimų, tad ir šįkart į renginį prisijungė apie kelis šimtus klausytojų.
Be LŽŪKT centro specialistų, renginyje tiksliajam ūkininkavimui reikalingas mašinas ir praktiškus technologinius sprendimus pristatė keturios žemės ūkio technika prekiaujančios įmonės: bendrovės „East West Agro“ atstovas kalbėjo apie mineralinių trąšų išbėrimą kintama norma naudojant šiuolaikines laisvai prieinamas technologijas (programėles), aptarė tikslumo ir kokybės kainą; „Biržų žemtiekimas“ – apie pasėlių tręšimą, taikant tiksliosios žemdirbystės principus ir kaip išnaudoti modernios technikos galimybes; „Dotnuva Baltic“ paskaičiavo, kiek galima sutaupyti skirtinguose ūkiuose pasirinkus išmanųjį barstymą, o žemės dirbimo aktualijas taikant ultra seklų skutimą pristatė „Väderstad“.
Kokie žieminių augalų mitybos ypatumai pavasarį skirtingo našumo dirvožemiuose?
Skirtingos žiemos ūkininkams kiekvieną pavasarį kelia klausimų: kaip tinkamai pamaitinti augalus, koks mineralinio azoto kiekis susikaupęs dirvožemyje, kokias trąšas ir kokias jų normas pasirinkti. Rudeninio mineralinio azoto stebėsenos tyrimų rezultatai leidžia įvertinti augalams lengvai įsisavinamo azoto atsargas, likusias po vasaros sezono, ir numatyti, kiek jų gali likti pavasarį atsinaujinančiai augalų vegetacijai. Kaip elgtis šį pavasarį, į ką atkreipti dėmesį ir kaip tinkamai pasirūpinti augalais, aptarė dr. Romutė Mikučionienė, LŽŪKT vyresnioji augalininkystės specialistė.
Nors 25–35 proc. augalų derliaus padidėjimas priklauso nuo trąšų, tačiau, pasak specialistės, tręšti dabar augalų nereikėtų skubėti. Ji apžvelgė mineralinio azoto monitoringą Lietuvoje.
Jo kiekiai nevienodi, tačiau ypač mažo (Nmin, kai azoto yra mažiau nei 30 kg/ha) nustatyta Baltijos aukštumų centrinėje ir rytinėje dalyse bei Pietryčių Lietuvos lygumos pietinėje ir centrinėje dalyse. Čia tręšiant azotu jo kiekį reikėtų didinti nuo 15 iki 30 kg/ha. Žinoma, priklausomai nuo dirvožemio. Smėlinguose dirvožemiuose, kai žemės našumo balas mažiau negu 38 azoto normą reiktų didinti 15 kg/ha, o kai žemės našumo balas yra didesnis negu 38 balai ir granuliometrinė sudėtis priesmėlis, molis – didinti 30 kg/ha.
Vakarų Žemaičių ir Žemaičių Vakarų-Kuršo plynaukštėse ir Nemuno vidurupio, Neries žemupio plynaukštėje mineralinio azoto kiekis labai mažas (30,1 iki 40 kg/ha), todėl jo kiekį reikėtų didinti nuo 10 iki 20 kg/ha.
Dysnos lyguma, Ašmenos aukštuma ir Lydos plynaukštė, Nemuno Žemumos pietinė dalis ir Vidurio Lietuvos žemumos dalies rytinėje dalyje Nmin yra mažai (40,1–50 kg/ha), todėl azoto kiekį reikėtų didinti nuo 5 iki 10 kg/ha.
Vakarų Aukštaitijos plynaukštė, Žemaičių rytų plynaukštė, Nemuno Žemumos šiaurinė dalis, Vakarų Aukštaitijos plynaukštėje Nmin rasta vidutiniškai (51–60 kg/ha), todėl specialistė patarė šiose vietose azoto trąšų normos nekoreguoti.
Vidurio Lietuvoje azoto susikaupę labai daug (iki 76 kg/ha), todėl pavasarį tręšiant pirmą kartą reikėtų trąšų normą mažinti 10–20 kg/ha, vėlgi, atsižvelgiant, kokia yra granuliometrinė dirvožemio sudėtis ir našumo balas. Kai našumo balas iki 38, reikėtų trąšų normą mažinti 10 kg/ha, kai našumo balas aukščiau, mažinti 20 kg/ha.
„Ši žiema buvo kitokia nei pernykštė. Nors įšalo ir nebuvo, tačiau sniegas uždengė visą Lietuvos teritoriją pakankamai stora danga. Atšilus orams ir tirpstant sniegui, buvo palanki situacija, nes naktimis vyravo minusinė temperatūra, todėl ištirpusį sniegą sugėrė dirvožemis, taip papildydamas ir pakeldamas gruntinio vandens atsargas ir gylį, o iškritę negausūs krituliai papildė dirvožemio vandens atsargas. Mineralinis azotas neturėjo migruoti gilyn ir turėjo išlikti 0–30 cm gylyje (jei orai labai nesikeis). Mineralinio azoto kiekis pakankamas, tad jei bus tręšiama šiek tiek vėliau, augalai nenukentės, nes mineralinio azoto yra likę nuo praeito augalų derliaus“, – sakė dr. R. Mikučionienė.
Specialistė aptarė, kaip išsilaikė žiemkenčių pasėliai skirtinguose Lietuvos teritorijose. Situacija taip pat nevienoda: yra laukų, kurie peržiemojo neblogai, tačiau yra ir nemažai žuvusių pasėlių, kuriuos ūkininkams reikės atsėti.
Pasirodžius augalo šakniaplaukiams, mokslininkai rekomenduoja augalą pamaitinti per 10–15 dienų, tuomet yra optimalius tręšimo laikas. Pasak LŽŪKT vyresn. augalininkystės specialistės, dar pakankamai šalta, augalai susitraukę, nors jau pradeda leisti vegetatyvines šakneles. Šviesos 10 val. per dieną jiems pakanka, o maisto medžiagos naudojamos augalų gyvybinėms funkcijoms palaikyti, bet dar ne augimui.
Drėgmės kai kuriose Lietuvos teritorijose per daug, kitur pakankamai. Naktinės šalnos perteklinę drėgmę sutraukia ir suriša su dirvožemiu. Dėl drėgmės pertekliaus būna trąšų nuostolių, todėl specialistė atkreipė dėmesį, kad trąšų išsiplovimo galimybės taip pat skirtingos ir priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties.
„Svarbi dirvožemio tirpalo reakcija, nes nuo jos priklauso, kiek įterptų azotinių trąšų augalai pasisavins. Kai dirvožemiai sąlyginiai rūgštūs (pH 5), išbertų azotinių trąšų augalas sugeba panaudoti tik 53 proc. Kai dirvožemis vidutiniškai rūgštūs (pH 6), azotines trąšas pasisavina geriau, iki 89 proc. O kai dirvožemio reakcija yra artima neutraliai (pH 6, 5), augalas atiduotą azotą gali panaudoja pilnai (100 proc.)“, – teigė dr. R. Mikučionienė.
Specialistė apžvelgė azoto poreikį skirtingais javų augimo tarpsniais ir atkreipė dėmesį, kad skirtinguose tarpsniuose azoto poreikis yra nevienodas. Jei norima pasiekti aukštų kokybinių rezultatų, azotas labiausiai reikalingas nuo krūmijimosi iki plaukėjimo tarpsnio (krūmijimosi metu sunaudoja maždaug 41 proc. azoto). Krūmijimosi ir bamblėjimo tarpsniais formuojasi produktyvių stiebų skaičius, nuo bamblėjimo pradžios iki vėliavinio lapo azotas atsakingas už varpučių bei grūdų skaičių varpoje, o nuo bamblėjimo iki plaukėjimo pabaigos – už 1000 grūdų masę. Vėliau azotas pagerina grūdų kokybinius rezultatus (jo poreikis siekia iki 29 proc.).
Ar ilgas dirvožemio tyrimo kelias?
Pasak LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vyresniojo augalininkystės specialisto Gintauto Klevinsko, profesionaliai paimti ir ištirti dirvožemio ėminiai – ne vienų metų investicija į ūkį. Seminaro dalyviams jis vaizdžiai pristatė, koks yra dirvožemio tyrimo kelias: nuo ėminių paėmimo, ištyrimo laboratorijoje iki tręšimo planų rengimo ir įkėlimo į traktorių.
G. Klevinsko teigimu, dirvožemio tyrimo dažnumas priklauso nuo ūkininkavimo krypties, naudojamų trąšų intensyvumo. Pvz., jei laukai tręšiami mėšlu, dirvožemį galima tirti kas 5 metus. Intensyviai naudojamos trąšos gali pakeisti dirvožemio agrocheminę sudėtį, todėl dirvožemį išsitirti rekomenduojama kas 3–4 metus.
Svarbu teisingai ėminius paimti. Jei jie paimti nežinant, nesilaikant mokslininkų ar specialistų rekomendacijų, dažniausiai būna netikslūs, o tokių tyrimų rezultatai tikrai neatneš norimos naudos ūkiui. Reikia, kad ėminys būtų sudarytas iš vienos granuliometrinės sudėties dirvožemio, nes skirtingose dirvožemio sluoksniuose, pvz. priesmėliuose ir molyje, maisto medžiagų išsiplovimo laikas skiriasi, nevienodai jas pasisavina ir augalai. Kiekviename ūkyje rekomenduojamas ėminių skaičius nustatomas individualiai.
„Jei ūkininkas nori tirtis dirvožemį ir duomenis naudoti tręšimo planui kintama norma rengti, rekomenduojame dirvožemio ėminius paimti tankesniu būdu: nuo vieno ėminio iš vieno ha iki vieno ėminio iš 3 ha. Jei ūkininkas norėtų lauke sužinoti apytikslią laukų informaciją, pvz., kur dirvožemio granuliometrinė sudėtis vienodesnė, tuomet vieną ėminį galima imti iš 3–4 ar net 5 ha. Jei dirvožemio tyrimo rezultatai būtų reikalingi planuojant tręšti mėšlu, sudarant tręšimo planą, galima vieną ėminį imti iš 5 ha“, – subtilybes aiškino G. Klevinskas.
Vieną ėminį sudaro jungtinis ėminys iš 10–15 dūrių skirtingo ploto ribose, tačiau iš vienos granuliometrinės sudėties dirvožemio. Tai labai svarbu, nes, pasak augalininkystės specialisto, gali pasitaikyti laukui nebūdinga vieta, pvz. lauko įdubimas, kuri iškreips dirvožemio tyrimo rezultatus. Tokioje vietoje vanduo ilgiau laikosi, intensyviau vyksta mineralizacijos procesai, formuojasi humusas. Arba atvirkščiai, laukui nebūdingi pakilimai, kur maisto medžiagos išsiplauna. G. Klevinsko teigimu, iš tokių vietų imti ėminių nerekomenduojama, kaip ir šalia kelių ar melioracijos griovių arčiau kaip 10 metrų.
Skiriasi ir dirvožemio ėminių paėmimo gyliai, pvz. mineraliniam azotui ištirti ėminys imamas iki 60 cm gylio. Jei įprastiems tyrimams atlikti (judriajam fosforui, kaliui, rūgštingumui ar humusui nustatyti) – iš 20 cm gylio, pievoms ir ganykloms ištirti ėminiai imami iš 10 cm gylio.
„Bene svarbiausias dalykas, planuojant imti dirvožemio ėminius, palaukti mažiausiai mėnesį po paskutinio tręšimo. Jeigu laikotarpis sausesnis, ir dar ilgiau“, – patarė G. Klevinskas ir pridūrė, kad pristatant ėminius į laboratoriją dirvožemio saugojimo tara turi būti tinkama sąlyčiui su maistu, kad dirvožemis iš netinkamos taros nepasisavintų kenksmingų medžiagų, galinčių turėti neigiamos įtakos rezultatams.
LŽŪKT augalininkystės konsultantai mėginius sunumeravę tą pačią dieną pristato į Konsultavimo tarnybos laboratoriją ištirti.
Seminaro dalyviams buvo parodytas tolesnis dirvožemio ėminių kelias, besidriekiantis Konsultavimo tarnybos laboratorijoje: jo registracija, džiovinimas, malimas, svėrimas ir kiti reikalingi procesai.
„Gavę iš laboratorijos tyrimų rezultatus, juos specialia programa apdorojame ir skaičiuojame trąšų poreikį konkretiems ištirtiems laukams. Skaičiavimai atliekami automatiškai pagal lauke augančius augalus, planuojamą derlių, priešsėlį, granuliometrinę dirvožemio sudėtį. Tuomet sudarome tręšimo planą, kurį USB atmintinėje perduodame ūkininkui. Jam tereikia duomenis persikelti į traktoriuje esantį monitorių“, – netrumpą dirvožemio tyrimo kelionę užbaigia LŽŪKT vyresn. augalininkystės specialistas G. Klevinskas.
Kokios žemės ūkio plėtros galimybės
Kasmet žemdirbiai stengiasi atsinaujinti žemės ūkio valdas, investuoja į ūkių plėtrą, tad natūralu, kad ES priemonės, susijusios su investicijomis, sulaukia didelio susidomėjimo. Kaip ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, kai gavę finansinę injekciją ūkininkai veiklą sėkmingai plėtoja, ar parama smulkiems ūkiams, norintiems bendradarbiauti organizuojant bendrus darbo procesus, dalijantis įrenginiais ir ištekliais, vykdant bendrą ūkinę, komercinę ir aplinkosauginę veiklą.
Mindaugas Mižutavičius, LŽŪKT paslaugų ir produktų valdymo specialistas, pristatė aktualias populiariųjų KPP priemonių veiklos sritis, jų esminius aspektus ir galimybes pasinaudoti parama.
Anksčiausiai, nuo gegužės 3 d., startuoja parama ūkiams modernizuoti. Skirtingai nei ankstesniais metais, šįkart žemės ūkio produktų gamintojai ir perdirbėjai, galės gauti ne tik investicinę ES paramą, bet dar ir lengvatinę paskolą. Pasak specialisto, paramą ir lengvatinę paskolą galės gauti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, įregistravę valdą (fizinis asmuo dar ir ūkininko ūkį) ir ne trumpiau kaip 12 mėnesių vykdantys žemės ūkio veiklą ir iš jos gaunantys pajamų (VED yra didesnis kaip 8000 Eur).
„Jei pareiškėjas pasirenka, kad keičia specializaciją, jis įsipareigoja, kad jo pajamos po projekto įgyvendinimo iš to sektoriaus, į kurį investuoja, sudarys 45 procentus. Jei pareiškėjas investuoja į sektorių ir žymi, kad specializacijos nekeičia, tai jam intensyvumas pasiskaičiuos pagal tą sektorių, iš kurio praėjusiais ataskaitiniais metais gavo 45 procentus visų žemės ūkio veiklos pajamų. Jeigu per visą 2014–2020 m. KPP laikotarpį buvo pakeitęs specializaciją ir dabar norėtų keisti, tai to padaryti jau nebegali“, – apie paramą ir galimybę gauti lengvatinę paskolą investicijoms aiškino M. Mižutavičius.
Pasak specialisto, pareiškėjas gali gauti paramą ir pagal lengvatinės paskolos apyvartiniam kapitalui paramos formą, jeigu yra gavęs paramą pagal 2014–2020 metų KPP veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Pareiškėjas taip pat turi atitikti labai mažos, mažos arba vidutinės įmonės apibrėžimą. Ilgiausias paskolos laikotarpis – 5 metai nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo, o metinė palūkanų norma – ne didesnė kaip 1,3 proc. Yra ir kitų sąlygų.
„Dar yra šiek tiek laiko iki paraiškų rinkimo pradžios, tad pravartu apsvarstyti ūkio galimybes, o jei reikia – pasikonsultuoti su Konsultavimo tarnybos rajono biuro ekonomikos paslaugas teikiančiais konsultantais. Jie susipažins su taisyklėmis, įsipareigojimais, tiksliai apskaičiuos paramos paraiškos atrankos kriterijus, drauge įvertinsite kylančias rizikas. Jei sutiksite bendradarbiauti, konsultantai užpildys paraišką, sukomplektuos dokumentų bylą ir dirbs su jumis per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį“, – kvietė Mindaugas Mižutavičius.
Seminarų ciklas tęsiamas
Liko dar daug temų ir klausimų, kuriuos aktyviai pranešėjams pateikė dalyviai. Į kai kuriuos atsakyta, o kai kurie nubrėžė kryptis ir temas kitiems susitikimams. Trečiasis planuojamas balandžio 15 dieną.
Pasikeitus ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso, LŽŪKT Inovacijų vartuose planuojama organizuoti kontaktinius mokymus su žemės ūkio technikos pristatymu. Stebėkite informaciją Konsultavimo tarnybos interneto svetainėse (www.lzukt.lt, www.agroakademija.lt), feisbuko paskyroje arba kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.
