Galima 80 proc. sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, susijusį su tręšimu

2023-04-07

Du trečdaliai dėl tręšimo išmetamo anglies dioksido susidaro po to, kai trąšos išbarstomos laukuose. Asociatyvi nuotrauka,^© Egidijus Vilkevičius, Agroakademija.lt

Kembridžo universiteto (Anglija) mokslininkai apskaičiavo, kad iki 2050 m. dėl tręšimo išmetamo anglies dioksido kiekį būtų galima sumažinti net 80 %, skelbiama portale futurefarming.com.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Tyrėjų teigimu, mėšlas ir sintetinės trąšos per metus išskiria 2,6 gigatonų anglies dioksido. Nustatyta, kad du trečdaliai dėl tręšimo išmetamo anglies dioksido susidaro po to, kai trąšos išbarstomos laukuose, o trečdalis išmetamo anglies dioksido susidaro dėl gamybos procesų.

Įvertinę azoto trąšų gamybą ir suvartojimą bei regioninius išmetamųjų teršalų faktorius devyniuose pasaulio regionuose, tyrėjai sudarė 2019 m. mėšlo ir sintetinių trąšų pasaulinių srautų ir jų išmetamųjų teršalų žemėlapį visuose gyvavimo ciklo etapuose.

Dauguma iš trąšų išsiskiriančių teršalų susidaro jų naudojimo metu

Dr. André Cabrera Serrenho iš Kembridžo inžinerijos departamento teigė, kad jis ir jo kolegos nustebo sužinoję, jog didžioji dalis trąšų išmetamų teršalų susidaro ne jų gamybos, o naudojimo metu.

Sintetinių trąšų gamybos metu išmetamas teršalų kiekis daugiausia susidaro dėl amoniako sintezės, iš dalies dėl gamybos procese vykstančių cheminių reakcijų. Veiksmingiausias klimato kaitos mažinimas gamybos etape būtų, jei pramonė dekarbonizuotų šildymą ir vandenilio gamybą.

Brangesnės trąšos

Be to, trąšos gali būti maišomos su cheminėmis medžiagomis, vadinamomis nitrifikacijos inhibitoriais, kurie neleidžia bakterijoms sudaryti azoto oksido. Tačiau šios cheminės medžiagos gali pabranginti trąšas.

„Jei ketiname branginti trąšas, reikia nustatyti tam tikrą finansinę paskatą ūkininkams ir trąšų bendrovėms“, – sakė Serrenho. – Ūkininkavimas ir taip yra neįtikėtinai sunkus verslas, o šiuo metu ūkininkai nėra skatinami už mažesnį išmetamų teršalų kiekį.“

Sumažinti naudojamų trąšų kiekį

Tačiau veiksmingiausias būdas sumažinti su trąšomis susijusį išmetamų teršalų kiekį būtų sumažinti naudojamų trąšų kiekį. „Mes neįtikėtinai neefektyviai naudojame trąšas, – sakė Serrenho, – naudojame daug daugiau trąšų nei reikia, o tai ekonomiškai neefektyvu, ir tai visiškai susiję su ūkininkavimo praktika. Jei trąšas naudotume efektyviau, jų reikėtų gerokai mažiau, o tai leistų sumažinti išmetamų teršalų kiekį, nedarant įtakos pasėlių produktyvumui.“

Tyrėjai taip pat išnagrinėjo visame pasaulyje naudojamų trąšų mišinį, kuris skiriasi priklausomai nuo regiono. Tyrėjai teigia, kad kai kurias trąšas, kurių išmetamų teršalų kiekis yra didžiausias, pavyzdžiui, karbamidą, visame pasaulyje pakeitus amonio nitratu, išmetamų teršalų kiekį būtų galima sumažinti 20–30 %. Tačiau tai būtų naudinga tik po to, kai visa trąšų pramonė būtų dekarbonizuota.

Tinkamas sprendimų derinys

„Tobulų sprendimų nėra“, – sakė Serrenho, – turime iš naujo apsvarstyti, kaip gaminame maistą ir kokios ekonominės paskatos geriausiai veikia. Galbūt tai reiškia, kad ūkininkams reikia mokėti už mažesnį išmetamųjų teršalų kiekį, galbūt tai reiškia, kad už maistą reikia mokėti daugiau. Turime rasti tinkamą finansinių, technologinių ir politinių sprendimų derinį, kad sumažintume išmetamųjų teršalų kiekį ir kartu užtikrintume, kad pasaulis būtų sotus.“

Serrenho ir Gao apskaičiavo, kad įgyvendinus visas jų analizuotas klimato kaitos švelninimo priemones, iki 2050 m. trąšų sektoriuje išmetamų teršalų kiekį būtų galima sumažinti net 80 %.

Vertė Saulius Zagorskis, agroakademija.lt informacija