ES žaliasis kursas (ne)padidins šešėlį žemės ūkyje?

LŽŪKT informacija

2022-03-01

^© LŽŪKT nuotr.
ES žaliasis kursas numato, kad iki 2030 metų žemės ūkyje turėtų būti reikšmingai sumažinta naudojamų augalų apsaugos produktų ir trąšų kiekiai. Praėjusį penktadienį „Verslo forume“ diskutavę agronomai ir augalų apsaugos produktų gamintojai teigia, kad tikslas gražus, tačiau atimant iš ūkininkų saugias ir efektyvias kovos su kenkėjais priemones, gali suintensyvėti prekyba šešėlyje.

„Šiandien, ekspertų skaičiavimais, augalų apsaugos produktų juodoji rinka siekia iki 40 mln. eurų. Tolimesnis legalių produktų naudojimo ribojimas neabejotinai paskatins šešėlio augimą: jeigu ūkininkas neturės efektyvių legalių apsaugos priemonių kovoti su kenkėjais, tikėtina, kad jis, siekdamas išsaugoti derlių, ieškos kitų būdų, įskaitant ir produktus juodojoje rinkoje. Ir tai kenktų ne tik dėl nesurenkamų mokesčių valstybei, bet, dar svarbiau – užaugintas maistas gali būti nesaugus vartoti“, – sako Arnas Radzevičius, „Agrokoncerno“ Agro tiksliųjų technologijų skyriaus vadovas.

Pasak jo, jau šiandien sudėtinga kontroliuoti kai kuriuos tokios prekybos taškus, pareigūnai neskiria tam pakankamai dėmesio. „Galime apsimesti, kad nieko nevyksta, tačiau gal atėjo metas nustoti vaikščioti su pudra ir sakyti, kad viskas bus gerai. Kartais atrodo, kad institucijoms svarbu padaryti pokytį, bet ne būtinai padaryti jį gerai“, – sako A. Radzevičius.

Jam antrina ir Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė. „Neturėtume būti stručiais – reikia matyti visą paveikslą. Atsisakydami legalių, mokslo ištirtų saugių produktų atveriame šešėlinę rinką, kurioje jau ir šiandien prekiaujama nelegaliais produktais, kurie yra toksiški ir neleistini. Ir tai gali sugriauti visą ES žaliojo kurso koncepciją – norim didesnio tvarumo, o vietoje to turėsime neaiškios kilmės produktų naudojimą žemės ūkyje“, – perspėja Z. Varanavičienė.

Industrija juda tvarumo link, tačiau pokytis nebus greitas

LAAA vadovės teigimu, augalų apsaugos sritis ir be ES žaliojo kurso jau du dešimtmečius sėkmingai didina tvarumą. Šiai dienai iš 987 veikliųjų medžiagų tėra naudojama mažiau nei 300, neskaičiuojant biopesticidų ir bazinių medžiagų. O didieji gamintojai yra paskelbę apie planus investuoti milijardus į biopesticidų gamybą.

Augalų apsaugos produktus gaminančios „Syngenta Lietuva“ vadovas Baltijos šalims Oridijus Čaplikas teigia, kad biologiniai apsauginiai preparatai yra ateitis, tačiau pokytis nebus staigus, nes produktų sukūrimas – ilgas ir brangus procesas.

„Produktų kūrimo procesai yra labai ilgi ir brangūs. Produkto sukūrimas kainuoja apie 400-700 mln. eurų. Griežti reikalavimai ir testavimai išilgina procesą – jeigu anksčiau iš 150 tūkst. testuojamų molekulių per metus 2-3 iš jų tapdavo produktais, dabar – jau tik viena. Tad įvertinus tokį sudėtingą ir ilgai trunkantį procesą galime tvirtai teigti, kad pokytis į biologinius preparatus neįvyks rytoj, procesas užtruks, nes šiandien net ir prasčiausias pesticidas yra geresnis ir efektyvesnis nei geriausias biologinis preparatas“, – pasakoja O. Čaplikas.

Darius Poškaitis, „Kauno grūdų“ produktų vadovas priduria, kad dar viena problema, apie kurią per mažai kalbama žiūrint į ateitį – tai augantis kenkėjų ir ligų atsparumas augalų apsaugos produktams.

„Žemdirbiams lieka mažiau priemonių kovoti su kenkėjais ir ligomis, reikia keisti sprendimus, nenaudoti vieno sprendimo ir tai yra vis sudėtingiau. Be to, nors biopesticidai ir biologiniai preparatai vadinami ir bus ateitimi, reikia įvertinti, kad kenkėjai ir ligos prie jų adaptuojasi lengviau nei prie tradicinių augalų apsaugos produktų“, – sako D. Poškaitis.

Žemės ūkio vizijose daug žaliojo „smegenų plovimo“

Ekspertai sutaria, kad šiandien kalbant apie augalų apsaugos produktus yra daug politikavimo, neteisingos informacijos ir apskirtai, chemijos pramonės demonizavimo.

„Vaistai žmonėms, kaip ir vaistai augalams gali būti nuodas. Tačiau jeigu elgiesi atsakingai, naudoji mokslo nurodytas saugias dozes, vaistai juk padeda“, – sako O. Čaplikas.

„Agrokoncerno“ atstovas taip pat nuogąstauja, kad dažnai pesticidai yra demonizuojami bendrąja prasme. „Pavyzdžiui, planai Europoje atsisakyti glifosato augalų apsaugoje, mano nuomone, yra grynas politikavimas. Norime jį uždrausti kaip pavojingą medžiagą, nors daug kas nustemba sužinoję, kad mūsų kasdien vartojama valgomoji druska yra žymiai – beveik dvigubai – toksiškesnė už glifosato veikliąją medžiagą“, – sako A. Radzevičius.

Dažnai ekspertas pastebi ir sprendimų priėmėjų pasidavimą elementariam žaliajam „smegenų plovimui“ (angl. greenwashing). „Kartais norisi žmones pakviesti tiesiog pagooglinti, sužinoti realią informaciją. Taip, pesticidai nėra švęstas vanduo, juos svarbu naudoti atsakingai, pagal mokslo nustatytas normas, tačiau tuo pačiu reikia pasakyti, kad šiandien ES naudojami pesticidai yra žymiai saugesni, mūsų regionas yra išvalytas nuo toksiškų medžiagų naudojimo žemės ūkyje“, – sako A. Radzevičius.

Uždarius duris turi atidaryti langą

Ekspertai teigia, kad siekiant didinti tvarumą žemės ūkyje ir kelti konkrečius reikalavimus, tikisi atviresnio ir konstruktyvesnio žemės ūkio politikos formuotojų darbo. Ypač pasigenda specialistai aiškaus pagrindimo, skaičiavimų ir analizių, kodėl reikia priimti vienus ar kitus sprendimus, kokių padarinių tai turės ir kaip juos būtų galima minimizuoti.

D. Poškaitis teigia, kad nustatant valstybinius tikslus trūksta aiškumo, kodėl augalų apsaugos produktų turime sumažinti perpus, o ne, tarkime, 40 proc. – nustatyti skaičiai nėra pagrindžiami. Jeigu užsienyje atliekamos įvairios studijos, kaip iškelti tikslai paveiks žemės ūkį, tai Lietuvoje tokių kompleksinių studijų neturime.

A. Radzevičiaus manymu, priimant sprendimus reikėtų juos vertinti tarpdiscipliniškai. „ES žaliasis kursas gerai atrodo iš aplinkosauginės pusės, tačiau turime vertinti ir iš kitos pusės, kaip jis paveiks kitas mūsų gyvenimo sritis. O jeigu ūkininkams uždarome duris, kažkur reikia atidaryti langą. Norėtųsi iš žemės ūkio politikos formuotojų proto balso“, – sako A. Radzevičius.

Anot jo, mažinant augalų apsaugos produktų ir trąšų naudojimą, politikos formuotojai turėtų suteikti kitus įrankius, kurie leistų žemdirbiams mažinti derlių nuostolius.

„Kalba eina ne tik apie paramą tiksliųjų ūkininkavimo technologijų diegimui, išmanių purkštuvų sistemoms ar dirvožemio žemėlapius, kurių Lietuva vis dar nesugeba sudaryti. Labai svarbios yra ir genetinės inžinerijos technologijos – genų žirklių technologijos (CRISP) taikymas selekcininkams išvedinėjant naujas veisles, genetiškai modifikuotų produktų vystymas“, – įsitikinęs A. Radzevičius.

Lygiai taip pat, ekspertų vertinimu, ir ūkininkai turėtų prisidėti, domėtis reikalavimais, kelti klausimus politikams, kad padėtų jiems priimti ir aplinkosaugos, ir žemės ūkio tikslus atitinkančius sprendimus.

„Įvairios studijos rodo, kad mažinant trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimą, derliai bus mažesni, o maisto kainos kils. Paraleliai – gyventojų skaičius planetoje didėja, o žemės turime tiek, kiek turime, dirbamus plotus reikia panaudoti efektyviai. Todėl žemės ūkio politikos formuotojai sprendimus turėtų priimti labai atsakingai, juos išdiskutuoti. O paprastiems žmonėms yra tik vienas kelias protestuoti prieš maisto brangimą – nustoti valgyti“, – vaizdžiai situaciją apibendrino LAAA vadovė.

Aptarti visas su žemės ūkio sektoriumi susijusias aktualijas LVF sukvietė bendrovė „Nando“.

BNS informacija