Ekologinis pieno ūkis gyvenvietėje – nuolatinės Kairių šeimos inovatyvumo paieškos

Žemaitijoje gyvuoja toks šmaikštus posakis, nusakantis esminį žemaičių charakterio bruožą, – užsispyrimą: „Je žemaitis osėspėrs – ėr i dėbėsi ispėrs“ (jeigu žemaitis užsispirs – ir į debesį įspirs). Taip galima pasakyti ir apie šilališkius Daivą ir Ernestą Kairius, ūkininkaujančius Vabalų kaime, gyvenvietėje, kur vysto ekologinį pieno ūkį.

„Pradžia nebuvo lengva, kaip įsivaizdavome: melžimas į bidonėlius, linijų statymas. Svajonės pasidaro sunkios, – pamena Ernestas. – Bet esame jauni, nebijome naujovių. Gerai, kad Konsultavimo tarnybos Šilalės biuras konsultuoja, tai ir judame į priekį.“

O judama tikrai sparčiai, ūkis modernizuotas ir robotizuotas – įsigyti pilnai automatizuoti šėrimo, vėliau melžimo, mėšlo šalinimo robotai. Šiemet įrengtas automatinis veršelių girdymas.

„Viskas pasikeitė kardinaliai: nebereikia anksti keltis, bėgti ir skubėti, vis tiek žinome, kad karvės pamelžtos ir pašertos laiku. Ieškome ir taikome įvairiausias priemones mėšlui ir srutoms tvarkyti. Turime gerus kaimynus, stengiamės ir dėl jų. Žinoma, yra daug darbų, juk vis žiūri, ką patobulinti sau ir gyvuliams, technika sensta. Vėl ieškai projektų ... užburtas ratas. Reikia skolas išsimokėti, nes ūkininkas be skolų ... nežinau, ar daug tokių yra, bet kitaip neįmanoma, kai investuoji. Vis tik, norėtųsi, kad ir trečia karta pasuktų šia kryptimi“, – vienas kitą papildydami kalba Daiva ir Ernestas Kairiai.

Paprastas ir nuoširdus pokalbis. Kviečiame žiūrėti.