• Temos
• Augalininkystė

Dirvožemio reakcija ir augalų derlingumas

Dr. Romutė Mikučionienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnioji augalininkystės specialistė

2021-01-07

© LŽŪKT nuotr.

Šiandieną ūkininkavimo sąlygas apsunkina klimato kaita ir dirvožemio degradacija. Prie dirvožemio degradacijos yra priskiriama ir dirvožemio rūgštėjimas. Lietuvos agrarinių mokslų ir miškų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos mokslininkų atliktais duomenimis nustatytas augalų santykinis derlingumas skirtingo rūgštingumo dirvožemiuose (1 lentelė).

1 lentelė. Augalų santykinis derlingumas skirtingo rūgštingumo dirvožemiuose (LAMMC ATL duomenys)

Žemės ūkio augalams reikalinga nevienoda dirvožemio tirpalo reakcija. Vieni augalai pakenčia ir rūgštesnę dirvožemio tirpalo reakciją (žieminiai kviečiai, rugiai, avižos, lubinai) ir gali užauginti standartinį derlių. Kiti augalai, pvz. cukriniai runkeliai, pupinių šeimos augalai, rūgščiuose dirvožemiuose neauga, skursta ir/ar sunyksta.

Rūgšti dirvožemio reakcija riboja augalų maisto elementų pasisavinimą ir derlingumą. Rūgščiuose dirvožemiuose trūksta kalcio ir magnio, yra daug mangano ir boro, maisto medžiagos pereina į netirpias, augalams neprieinamas formas, patiriama daugiau maisto medžiagų, ypač azoto, nuostolių (2 lentelė).

2 lentelė. Maisto medžiagų įsisavinimas iš trąšų (LAMMC ATL duomenys)

Pagrindinės maisto medžiagos į augalą patenka per šaknis difuzijos būdu, todėl dirvožemio tirpalo sudėtis negali būti atsitiktinė. Jiems reikalingas fiziologiškai subalansuotas tirpalas, kuriame svarbi ne tik įvairių katijonų koncentracija, bet ir santykis. Tirpale vyraujant H⁺ jonams, dirvožemio tirpalo reakcijai rūgštėjant kalio, kalcio, magnio ir natrio ir kiti jonai veikia kaip antagonistai, kurie sutrikdo augalų mitybos procesą, sutrikdo mikroorganizmų veiklą. 2 lentelėje pateikti duomenys rodo kokį nedidelį procentą trąšose esančių maisto medžiagų augalai pasisavina rūgščiuose ir sąlygiškai rūgščiuose dirvožemiuose. Didesnė dalis trąšų pereina į augalams neprieinamas formas, todėl atsiranda biogeninių elementų blokavimas, išsiplovimas/garavimas ar tarša.

Ieškodama atsakymų, kodėl rūgštėja dirvožemiai, LŽŪKT įrengė gamybinius bandymus ir panaudojo skirtingų rūšių ir formų kalkines medžiagas. Bandymų tarpiniai rezultataibuvo pristatyti lauko dienose Šalčininkų, Tauragės, Kretingos, Rietavo ir Telšių rajonuose.

Lauko dienose buvo skaičiuojami žieminių javų stiebai visuose bandyminiuose laukuose. Pakalkintuose laukuose javų stiebai buvo stambesni ir tvirtesni, turėjo daugiau susiformavusių pilnų varpų, palyginus su nekalkintais laukais (kontrole). Dirvožemio kalkinimas leido augalams lengviau pasisavinti azotą ir kitas maistines medžiagas, todėl augalai išaugo stipresni, neatmetė varpoje grūdų užuomazgų. Javapjūtės metu paskaičiavus ir pasvėrus ūkiuose grūdų derlių, gauti rezultatai parodė, kad žieminių rugių „Duoniai“ derlingumas nekalkintame dirvožemyje buvo 3,3 t/ha, o pakalkintuose kalkinėmis medžiagomis Rolgran Ektra, Polcal ir Oxyfertil didesnis, atitinkamai 3,5; 3,8 ir 3,8 t/ha. Veislės „Dankowskie Amber“ (žieminiai rugiai) derlingumas nekalkintame dirvožemyje buvo 3,3 t/ha, o pakalkintuose Kalk hum (granuliuotas kalkakmenis) ir Orcal trąšomis didesnis, atitinkamai 3,5; 3,6 ir 3,6 t/ha Šalčininkų rajone. Žieminių rapsų pasėlyje skirtumas buvo nedidelis: derlingumas nekalkintame dirvožemyje buvo 4,43 t/ha, o pakalkintuose kalkinėmis medžiagomis Rolgran Ektra, Oxyfertil ir Polcal atitinkamai 4,55; 4,55 ir 4,65 t/ha Telšių rajone.

Projekto pabaiga 2021 metų gruodį, o gauti rezultatai bus pristatomi šiemet suplanuotuose seminaruose, lauko dienose ir konferencijoje. Tikslus renginių laikas ir vieta bus skelbiami spaudoje ir LŽŪKT interneto svetainėse www.lzukt.lt ir www.agroakakdemija.lt bei žemdirbių mokymo ir konsultavimo informacinės sistemos internetiniame puslapyje.

Agroakademija.lt rekomenduoja pasižiūrėti

Lauko diena Šalčininkuose: dirvožemio kalkinimo ypatumai

Kalkinimas: į grumtynes su rūgščiu dirvožemiu

Dirvožemio profilio spalvos ir paslaptys

Molingas dirvožemis – nemenkas rūpestis

Žoliniai augalai – dirvožemio būklės indikatorius

Projektas vykdomas nuo 2018-12-10 iki 2021-12-10 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimo ir informavimo veikla“ veiklos sritį ,,Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veikla“. Paramos sutartis Nr. 14PA-KK-18-1-03440-PR001.