Dirbtinio intelekto įsigalėjimas žemės ūkyje: duomenų vagystė, kelianti grėsmę ūkininkams?

2024-11-29

Žemės ūkio sektorius atsidūrė technologinės pažangos kryžkelėje, nes atsirado bendrasis dirbtinis intelektas (BDI), skirtas pasėlių duomenims. Tai vyksta sparčiai pradėjus veikti tokioms dirbtinio intelekto platformoms kaip „ChatGPT“, kuri nustebino pasaulį savo įspūdingu intelektu, rašoma portale futurefarming.com. Pateikiame kai kurias įžvalgas.

Tačiau šis intelektas iš dalies buvo grindžiamas pavogtais duomenimis iš interneto, įskaitant naujienų portalų turinį. Neseniai taip pat paaiškėjo, kad tokios bendrovės kaip „Apple“ ir „Nvidia“ savo dirbtinio intelekto modeliams mokyti be leidimo naudojo daugiau nei 173 000 „Youtube“ vaizdo įrašų su duomenų rinkiniais, įskaitant subtitrus. Todėl kyla klausimas: ar žemės ūkio sektorius susiduria su panašiu scenarijumi?

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Dideli mokesčiai už prieigą prie savo duomenų

Atrodo, kad atsakymas yra teigiamas. Po kelerių metų gali paaiškėti, kad didžiosios dirbtinio intelekto platformos tyliai pasisavino ūkininkų verslo duomenis, kad vėliau imtų iš jų didelius mokesčius už prieigą prie kadaise jų pačių turėtos informacijos. Norime aiškiai pasakyti, kad esame optimistai ir technologinės pažangos šalininkai. Generatyvinis dirbtinis intelektas, arba Gen AI, gali padėti ūkininkams kaip virtualus asistentas, žinantis viską apie pasėlius, dirvožemį, orus ir techniką. Jis nuolat mokosi iš didžiulių duomenų kiekių, tarsi ūkis turėtų papildomą porą akių ir papildomas smegenis, kurios visada pasirengusios padėti

Dirbtinio intelekto platformos žemės ūkyje: galimybė ar pavojus?

Tokių pavyzdžių yra daug. 2023 m. gegužę vienas iš pirmųjų atsirado sparčiai augančios amerikiečių platformos „Farmers Business Network“ dirbtinis intelektas Norm. Neseniai prie jų prisijungė tokios platformos kaip Taranis, AgriSearch Assistant ir Sage iš „Cropin“. Pavyzdžiui, Sage renka išsamius pasėlių duomenis pasauliniu mastu iki 3×3 metrų tinklelio, todėl galima tiksliai prognozuoti derlių. Tačiau užuot sudariusios vienodas sąlygas, šios sistemos grasina dar labiau iškreipti jėgų pusiausvyrą žemės ūkyje.

Pavieniams ūkininkams tai reiškia ne ką kitą, kaip didėjantį informacijos atotrūkį tarp jų ir jų tiekėjų bei pirkėjų. Didelės bendrovės naudojasi šių dirbtinio intelekto sistemų teikiamo tikslumo ir prognozių privalumais, o ūkininkai lieka tuščiomis rankomis, priversti mokėti už informaciją, kurią patys padėjo sukurti.

Duomenų naudojimas: atvirkštinė tikrovė

Ši raida apverčia natūralią tvarką: didelės bendrovės, naudodamos itin galingą dirbtinį intelektą, ištraukia ūkininkams iš po nosies jų duomenis ir taip praturtėja. Tai labai primena tai, kaip dirbtinio intelekto bendrovės per pastaruosius kelerius metus naudojo viešus interneto duomenis savo modeliams mokyti. Dabar tas pats vyksta plačiu mastu žemės ūkyje, o tai gali turėti pražūtingų pasekmių.

Viešieji duomenys ir dirbtinis intelektas: nepastebėta problema

Dažnai pamirštamas vienas aspektas – viešųjų duomenų gausa. Pažangūs palydovai fiksuoja kiekvieno žemės ūkio paskirties žemės kvadratinio metro vaizdus, kuriuose, kaip rentgeno spinduliuose, galima atskleisti viską – nuo pasėlių augimo iki ūkininkavimo veiklos laiko. Dėl to žemės ūkio sektorius tapo viena skaidriausių ir labiausiai atskleistų pramonės šakų. Tačiau dirbtinio intelekto platformoms gauti prieigą prie konkrečių verslo ir pasėlių duomenų yra dar vertingiau. Šiais duomenimis masiškai dalijamasi visame pasaulyje per įvairias platformas, kurias siūlo didžiausi žemės ūkio technikos gamintojai.

Kas apsaugos ūkininkų duomenis?

Tačiau kas užtikrina šių duomenų saugumą? Kas sako, kad protingi dirbtinio intelekto algoritmai neras užpakalinių durų prieigai prie šių vertingų verslo duomenų, kad galėtų toliau tobulinti savo modelius?

Tai nėra iš piršto laužta teorija – tai reali rizika, su kuria susiduria viso pasaulio ūkininkai. Jei ūkininkai patys nesiims veiksmų, galime tapti didžiausios duomenų vagystės žemės ūkio istorijoje liudininkais. Beje, vidury baltos dienos. Tuomet ūkininkai ne tik prarastų savo duomenų kontrolę, bet ir žinių pranašumą, tapdami priklausomi nuo dirbtinio intelekto platformų patarimų – patarimų, pagrįstų jų pačių duomenimis, už kuriuos jie turi brangiai mokėti.

Dalijimosi duomenimis galia

Turėdami vieno ūkininko duomenis, negalite daug nuveikti, tačiau jei juos sujungiate su visų ūkininkų duomenimis, jie tampa neįkainojami. Be abejo, esu už dalijimąsi duomenimis, tačiau labai svarbu atsižvelgti į tai, su kuo šiais duomenimis dalijamasi. Ir dar svarbiau – kas ir kokiais tikslais juos apdoroja ir analizuoja.

Ūkininkai turi organizuotis, kad apsaugotų savo duomenis

Labai svarbu, kad ūkininkai suvoktų šią grėsmę ir imtųsi organizacinių priemonių ne tik apsaugoti savo duomenis, bet ir tvarkyti bei naudoti juos lyginamosios analizės tikslais, pvz., vertinant produktų našumą ir nustatant, kokia ūkininkavimo praktika duoda didžiausią pelną. Ilgainiui tai gali padėti sukurti didelį virtualų bandomąjį ūkį, dar vadinamą skaitmeninio dvynio ūkiu. Ūkininkai galėtų valdyti savo duomenų kooperatyvus, kuriuose jie dalytųsi savo kolektyvinių pasėlių duomenų įžvalgomis ir suteiktų prieigą trečiosioms šalims tik už tam tikrą mokestį. Tik taip ūkininkai galėtų išsaugoti savo savarankiškumą ir žinias ir netgi įgyti pranašumą prieš tiekėjus, pirkėjus ir vyriausybes. Tai būtina, kad jų neužgožtų pasaulio technologijų milžinai.

Vertė Saulius Zagorskis (LŽŪKT), agroakademja.lt informacija