© Asociatyvi Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Rojus Pfaltzgrafas (Roy Pfaltzgraff) daugelį metų analizavo įvairius neariminės žemdirbystės aspektus, įskaitant atstumus tarp eilučių, dirvožemio būklę ir naudojamas sėklas. Kai kurios jo eksperimentų patirtys.
Ketvirtos kartos 2 000 akrų ūkis Kolorado (JAV) šiaurės rytuose, kuriame Rojus Pfaltzgrafas ūkininkauja kartu su tėvu, yra mokslinių tyrimų ūkis ir švietimo centras, kuriame gaminami tvariai užauginti produktai.
Kai nebūna laukuose, R. Pfaltzgrafas stengiasi kurti palankią ir bendradarbiaujančią bendruomenę, kurioje kolegos augintojai skatinami siekti sėkmės. Savo eksperimentais ūkyje jis įkvepia juos mesti iššūkį status quo ir kvestionuoti kiekvieną savo veiklos aspektą.
Štai pats R. Pfaltzgrafas ėmė abejoti ūkyje turimų sėklų apdorojimo programa ir atliko neoficialų eksperimentą, kurio metu žirnius apdorojo cukrumi ir 10 svarų karbamido starteriu.
„Ar azotas turi reikšmės?“ – klausia amerikietis, svarstydamas apie eksperimentą. – Jis turi reikšmės. Ar cukrus turi reikšmės? Atrodo, kad cukrus turi reikšmės. Tais metais mano išlaidos cukrui už hektarą buvo 16 centų. Jei tai klaida, tai pigiausia mano klaida. Jei tai teisinga, tai garantuotai bus geriausia investicijų grąža, kokią tik kada nors turėsite iš sąnaudų. Žirniai kainavo 15 dolerių už bušelį. Tai gera grąža.“
Ankstyvųjų kukurūzų eksperimentai
Tolesni svarstymai paskatino R. Pfaltzgrafą suabejoti, ar ūkio sėklos, apdorotos fungicidais nuo puvinio, nekenkia dirvožemio mikrobiotai, kurią jis uoliai stengėsi kolonizuoti.
Ūkininkas prisimena tiesos paieškas veiklos pradžioje. Pasak ūkininko, jis norėjau įsigyti nebeicuotos sėklos. Prekiaujantieji teigė, kad tokių neturį. „Tai mane varė iš proto. Nusiperki maišą sėklų, atidarai jį ir matai, kad jos nėra natūralios spalvos. Jos mėlynos, violetinės arba raudonos. Tokiu būdu augalas gali išgyventi bet kokiomis dirvožemio sąlygomis. Tuomet jų klausiau, ar jie turi sėklų apdorojimo priemonių, skirtų karštam ir sausam orui? Neturiu problemų dėl šalčio ir drėgmės. Turiu problemų dėl karščio ir sausros“, – eksperimentų pradžios laiką prisimena ūkininkas.
Galiausiai R. Pfalzgrafo atkaklumas pasiteisino ir jis galėjo įsigyti neapdorotų sėklų. „Dabar mano kukurūzų sėklos atkeliauja tokios, kokių noriu“, – juokiasi jis.
2022 m. Pfaltzgraffas augino 80 hektarų, apsėtų beicuotomis sėklomis, ir 80 hektarų, apsėtų nebeicuotomis sėklomis. Tačiau tą sezoną iškritus tik 4,5 colio lietaus, pasėliai sunyko. Pažymėtina, kad neapdoroti kukurūzai gyvavo 3 savaitėmis ilgiau nei apdoroti, o 2023 m. R. Pfaltzgrafas nebeicuotame lauke rado savaime augančių kukurūzų. „Aš gavau savaime augančių kukurūzų, kai iškrito 4,5 colio lietaus. Lauke, kuriame buvo beicuotos sėklos, savaime augančių kukurūzų nepastebėjau“, – patirtimi dalijasi Rojus.
Laukelių pakartojimai
Susidomėjęs eksperimento rezultatais, ūkininkas užsakė daugiau kukurūzų sėklų ir įrengė bandomuosius laukelius po 4 arus su 3 pakartojimais. Jis susisiekė su keliais tiekėjais ir pasiūlė išbandyti bet kokius komercinius preparatus, kuriuos jie norėjo pateikti.
Jis pasirinko 6 skirtingus apdorojimo būdus: standartinį komercinį sėklų apdorojimo būdą, komposto filtratą, 8 atmainų grybų sporas (Mycormax), mikroelementą šaknų ilgėjimui (Amway), biologinį ir mikroelementų derinį ir neapdorotą kontrolinį variantą.
Visi nekomerciniai preparatai buvo apdoroti organiniu biologiniu preparatu nuo spragšių lervų. Visi laukeliai apsėti tą pačią dieną.
Peržiūrėjęs pradinį šaknų vystymąsi, ūkininkas sako, kad iš karto pasimatė skirtumas. Prasčiausi rezultatai užfiksuoti naudojant standartinį sėklų beicavimą, šaknys buvo visiškai plikos, o naudojant mikorizinį paketą šaknų sistema buvo itin pluoštinė. „Niekada nesu matęs, kad šaknų sistema būtų taip išsivysčiusi. Tai fantastiška, kaip ši medžiaga apsaugo šaknis. Neapdorotas augalas išvystė tvirtesnį šaknų tinklą nei komerciškai apdorotas“, – dalijasi įspūdžiais amerikietis.
Kokį poveikį derliui turėjo apdorojimas, jei toks poveikis buvo? Galiausiai visi bandymų laukeliai pasižymėjo panašiu produktyvumu. Ūkininko derliaus potencialas siekė iki 200 bušelių iš akro, o skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio bandymų laukelių buvo 12 bušelių. „Ne 12 bušelių iš akro, o 12 bušelių“, – tikslina ūkininkas. – Tai atitinka standartinę paklaidą, kurią galima nustatyti tokiems dalykams.“
Susidomėjęs ne tokiu apčiuopiamu apdorojimo poveikiu, R. Pfaltzgrafas kreipėsi į laboratoriją: „Galvoju, kad čia dar turi būti kažkas naujo, turi būti kažkas daugiau.“ Jis atliko svorio, drėgmės ir baltymų diagnostiką, kad geriau suprastų poveikį.
Laboratorinių tyrimų rezultatai parodė, kad iš komerciškai apdorotų kukurūzų sėklų išauginti augalai dėl nepakankamai išvystytos šaknų sistemos greičiausiai išdžiūvo, nes pirmiausia išeikvojo vandens atsargas. Mikorizės pakete buvo daugiau vandens ir mažiau baltymų, o tai rodo, kad dėl vandens trūkumo buvo patiriamas mažesnis stresas.
Jei drėgmė nebūtų buvęs ribojantis veiksnys, ūkininkas mano, kad mikorizėmis apdoroti augalai būtų buvę pranašesni už kitus, o tai, pasak jo, įrodo, jog sėklų apdorojimas „nebeturi reikšmės, kai drėgmė yra ribojantis veiksnys“.
Kas jums tinka?
Spaudimas yra nuolatinis ūkininkų palydovas, o R. Pfaltzgrafas mano, kad didelės korporacijos dažnai spaudžia vartotojus naudoti jų produktus, net jei jie nėra būtini. Bendruomenėje gali būti giliai įsišaknijusios tradicinės idėjos, todėl manoma, kad ūkininkai dažniausiai taikys nusistovėjusius metodus.
Spaudimas patiriamas ir šeimose. Ūkininkas Rojus prisimena pokalbį su kaimynu, kuris vadovavo Kolorado universiteto mokslinių tyrimų ūkiui, kai jo pasiteiravo, kodėl kaimynas neturi varpų šukuotuvės.
„Jo atsakymas buvo toks, – prisimena Pfaltzgraffas, – norėčiau turėti varpų šukuotuvę, manau, kad ji turi daug privalumų, bet mano tėtis mano, kad dėl to prarandama per daug varpų, todėl aš palauksiu, kol jo nebebus, ir tik tada ją įsigysiu.“
Vertinant be žemės dirbimo atliekamą veiklą, tikslai turėtų būti svarbiausi. Reikėtų savęs klausti: ar produktai, kuriuos naudoju ūkyje, atitinka šiuos tikslus?
R. Pfaltzgrafas sako: „Visada girdime: „Panaudojau šį biologinį produktą ir jis man puikiai pasiteisino, o kažkas kitas jį išbandė ir jam nieko nepadėjo“. Na, taip yra todėl, kad kiekvienomis aplinkybėmis dirvožemis yra skirtingas. Turite išsiaiškinti, kas jums tinka ir kas galiausiai duos geriausią grąžą“, – pataria ūkininkas R. Pfaltzgrafas.
Agroakademija.lt informacija. Parengta pagal užsienio spaudą. Vertė Saulius Zagorskis, LŽŪKT