Automatizuota dirvožemio ėminių paėmimo paslauga – ką reikėtų žinoti

Jolanta Dalia Abarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė

2021-02-25

Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vadovas Lukas Šapranauskas. © LŽŪKT nuotr.

Pavasarį į ūkininkų laukus išvažiuos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos keturračiai motociklai su dirvožemio paėmimo įranga. Automatizuotą dirvožemio ėminių paėmimo paslaugą teiks, ėminius į LŽŪKT laboratoriją pristatys ir tyrimo rezultatus su klientais aptars rajonų biurų, Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro augalininkystės konsultantai ir specialistai. Svarbu nedelsti ir paslaugą užsisakyti jau dabar.

Vis daugiau ūkininkų suvokia, kad reikia sužiūrėti, kas yra dirvožemyje, o tik po to tręšti ar kalkinti. Joniškio rajone, 80 ha augalininkystės ūkyje ūkininkaujantis Mantas Lesutis sakė, kad poreikis tirtis dirvožemį atsirado pastebėjus netolygų pasėlių dygimą. Sužinojęs apie galimybę dalyvauti LŽŪKT projekte „Konsultavimo paslaugos ūkiams“, jis pasirinko dirvožemio ištyrimo paslaugas.

„Keturračiu paėmus ėminius ir Konsultavimo tarnybos laboratorijoje ištyrus probleminių laukų vietų dirvožemį, paaiškėjo, kad trūksta kalio ir fosforo. Sudarius laukų turtingumo maisto medžiagomis žemėlapį ir parengus kintamos normos tręšimo planą, pernai atlikti darbai. Nors rezultatai bus vėliau, tirti dirvožemį reikia. Manau, jog išsityręs ateityje mažiau išleisiu trąšoms, nealinsiu dirvožemio. Visas minėtas paslaugas atliko Konsultavimo tarnybos specialistai. Labai patogu, kai viskas vienoje vietoje, nereikia blaškytis“, – įžvalgomis dalinosi Mantas Lesutis.

LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vadovas Lukas Šapranauskas sakė, kad ištirti dirvožemį klientai dažniausiai kreipiasi, kai turi probleminių laukų – pasėliai prasčiau auga, dera, lyginant su kitais laukais arba to pačio lauko kitomis dalimis.

Analizuojant ir drauge su klientais aptariant dirvožemio tyrimo rezultatus, išskirtos didžiausios problemos: rūgštingumas ir netolygus maisto medžiagų balansas, daug fosforo, o mažai kalio, nesubalansuotas tręšimas. Lengvesnės žemės rūgštesnės, augalai negali pasisavinti maisto medžiagų, todėl reikia dirvožemio rūgštingumą mažinti kalkinant.

Dažnas atvejis, kai dėl dirvožemio tyrimo paslaugos kreipiasi žmonės, nusipirkę žemės, kad galėtų įvertinti dirvožemio tinkamumą tam tikriems žemės ūkio augalams.

LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro, rajonų biurų specialistai ir konsultantai, teikiantys automatizuotą dirvožemio tyrimo paslaugą, atsako į dažniausiai klientų užduodamus klausimus.

Kaip imate dirvožemio ėminius? Kaip nustatote lauko vietas, iš kurių juos paimti? Pagal kokią metodiką tiriami dirvožemio ėminiai?

Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vyresnysis augalininkystės specialistas Gintautas Klevinskas:Dirvožemio ėminiai imami pagal mokslininkų patvirtintą metodiką automatizuotu arba rankiniu būdu iš 0–20 cm gylio. Vieną ėminį sudaro iki 15 dirvožemio dūrių. Kadangi dirvožemio granuliometrinė sudėtis negali maišytis, ėminiai imami pagal iš anksto sudėliotą paėmimo planą naudojant GPS prietaisus. Ėminių planas parengiamas pagal išsamiai atliktus Lietuvos dirvožemio granuliometrinės sudėties sluoksnius. Tankumas nustatomas pagal kliento poreikį ir mūsų rekomendacijas bendrai sutarus.

Per kiek laiko galite ištirti dirvožemio ėminius?

Klaipėdos r. biuro augalininkystės konsultantas Justas Norvilas: Tyrimų operatyvumas priklauso nuo sezoniškumo. Jeigu tyrimai daromi po derliaus nuėmimo arba prieš sėją, gali užtrukti apie 2 savaites, kitais atvejais – iki 7 darbo dienų. Ateityje planuojame tyrimus atlikti operatyviau, kai net sezono metu duomenys bus gaunami greičiau nei per 5 darbo dienas.

Ar dirvožemio ėminius tiriate Lietuvoje?

Skuodo r. biuro augalininkystės konsultantas Marius Jakumas: Tiriame savoje, tai yra Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos laboratorijoje, kuri turi Aplinkos apsaugos agentūros leidimus atlikti dirvožemio, mėšlo ir vandens tyrimus. Kadangi tyrimai atliekami pas mus, išvengiama siuntimo į užsienį išlaidų, ir gerokai sutrumpėja rezultatų gavimo laikotarpis.

Šiuo metu atsiranda vis daugiau įmonių, darančių dirvožemio tyrimus. Į ką ūkininkui atsižvelgti renkantis paslaugą?

vidus cernelis

Marijampolės sav. biuro augalininkystės konsultantas Aivaras Černelis: Pirmiausia visi atsižvelgia į kainą. Rekomenduočiau atsižvelgti ir į tai, ką gaunate už tą kainą. Pagrindinis dalykas, ką sumokėję pinigus nori klientai gauti, yra ne tik gryni rezultatai. Labai svarbios ir konsultacijos. Neužtenka turėti tik dirvožemio duomenis, reikia juos mokėti skaityti, suprasti ir atitinkamai priimti sprendimus, kaip elgtis su tais duomenimis, kokių priemonių imtis gerinant lauko situaciją. Patarčiau visada atkreipti dėmesį į tai, ką gaunate kartu su dirvožemio tyrimų protokolu, ir pasidomėti, kaip bus imami dirvožemio ėminiai, kokia metodika bus taikoma, kokį galutinį rezultatą gausite, ar jis turės įtakos ūkio konkurencingumo didėjimui.

Kada geriausiai užsisakyti dirvožemio tyrimo paslaugas? Į ką dėl jų kreiptis?

Rokiškio r. biuro augalininkystės konsultantas Vaclovas Tička: Kviesčiau nelaukti paskutinės minutės. Jei galvojate dirvožemį tirtis pavasarį, kreiptis reikėtų jau dabar. Dėl tyrimo rudenį – liepos mėnesį. Užsisakyti paslaugas galite dviem būdais: kreiptis į savo rajone ar savivaldybėje esantį Konsultavimo tarnybos biurą arba į Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centrą.