Australijos mokslininkai spartina karščiui atsparių kviečių kūrimą

2024-03-29

Aukšta temperatūra pagreitina kviečių vystymąsi, slopina žydėjimą ir mažina fotosintezės efektyvumą, todėl stabdo augalo augimą ir mažina derlių. - Nuotrauka: Deividas Maunselas (David Maunsell)

Per ateinančius trejus metus Australijos mokslininkai daugiausia dėmesio skirs karščiui atsparių kviečių genetikai kurti. Jie taip pat aiškinsis, kas lemia, kad kviečių pasėliai gali išgyventi, augti ir duoti derlių aukštos temperatūros sąlygomis.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Grūdų mokslinių tyrimų ir plėtros korporacija (Grains Research & Development Corporation (GRDC)) kartu su Australijos nacionaliniu universitetu (ANU) ir sektoriaus partneriais investavo 1,9 mln. Australijos dolerių į trejų metų trukmės mokslinių tyrimų projektą, kuriuo siekiama paspartinti klimato kaitai atsparių pasėlių kūrimą.

Pasak ANU Žemės ūkio ir maisto inovacijų instituto (AFII) direktoriaus profesoriaus Oweno Atkino, kylanti pasaulinė temperatūra jau daro įtaką pasėlių derliui svarbiausiuose maisto gamybos regionuose Australijoje ir už jos ribų.

„Pastaraisiais metais dėl visuotinio atšilimo padažnėjo karščio bangų, kurios paveikė kviečių auginimą visoje Australijoje ir pasaulyje“, – sako profesorius Atkinas. – Prognozuojama, kad kiekvienas vidutinės pasaulinės temperatūros padidėjimas vienu laipsniu sumažins kviečių derlių 6–10 proc. Tai kelia didžiulį susirūpinimą, atsižvelgiant į tai, kad Australijoje būtina didinti pasėlių derlingumą, atsižvelgiant į augantį pasaulio gyventojų skaičių.“

Pasak ANU Žemės ūkio ir maisto inovacijų instituto (AFII) direktoriaus, profesoriaus Oweno Atkino, kylanti pasaulinė temperatūra jau daro įtaką pasėlių derliui svarbiausiuose maisto gamybos regionuose Australijoje ir už jos ribų. - Nuotr: ANU.

Atsparumo karščiui skirtumai

GRDC genetinių technologijų vadybininkė Prameela Vanambathina teigia, kad nors selekcininkai gerai dirba kurdami karščiui atsparesnius kviečių daigus, vis dar yra neatsakytų klausimų, susijusių su anglies apykaita lapuose, kurie galėtų pagreitinti rezultatus.

„Lapų anglies apykaita – tai dviejų pagrindinių procesų derinys: fotosintezė – anglies dioksido paėmimas iš oro ir saulės šviesos panaudojimas jo pavertimui į augalo maistą – ir respiracija – šio maisto panaudojimas augalo augimui palaikyti, tuo pat metu išskiriant anglies dioksidą atgal į atmosferą“, – sako Vanambathina. – Žinome, kad aukšta temperatūra pagreitina kviečių vystymąsi, stabdo žydėjimą ir mažina fotosintezės efektyvumą, todėl stabdomas augalo augimas ir mažėja derlius. Tačiau dar nesuprantame, kokie procesai lemia Australijos genetinės medžiagos atsparumo karščiui skirtumus. Tai riboja selekcininkų galimybes diegti ir tobulinti atsparumą karščiui šiuolaikiniuose pasėliuose.“

Karščiui atsparesnės veislės

ANU vadovaujama komanda, bendradarbiaudama su Sidnėjaus universitetu, Naujosios Anglijos universitetu, Vakarų Australijos universitetu, įmone „InterGrain“ ir užsienio partneriais, atliks tyrimus, kuriais bus siekiama išsiaiškinti kviečių atsparumo karščiui genetinius pagrindus, kad galiausiai augintojai galėtų įsigyti karščiui atsparesnių veislių.

Pasak M. Vanambathinos, šios investicijos padės Australijos grūdų sektoriui tapti tvaresniam, našesniam ir pelningesniam.

Ankstesni tyrimai parodė, kad daugelis Australijos kviečių veislių yra atsparios karščiui. Tačiau didelės įvairovės dėka sukurta nauja medžiaga, naudojant lauko fenotipavimą ir genominę atranką, rodo, kad Australijos kviečių atsparumas karščiui gali būti gerokai pagerintas.

Parengta pagal futurefarming.cominformaciją. Vertė Saulius Zagorskis (LŽŪKT), agroakademija.lt informacija