• Temos
• Augalininkystė

Atvirai ir aiškiai: lauko diena siekiantiems išvengti technologinių klaidų

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt

2023-06-08

Sakoma, kad mokytis iš klaidų, ypač svetimų, visada pravartu. Tad į Lietuvos vidury organizuotą lauko dieną susirinko daug žemdirbių. Renginyje pristatytos gamybiniame bandyme taikytos technologijos, pateiktos įžvalgos ir rekomendacijos, pasidalinta patirtimi – klaidomis ir pasiteisinusiais sprendimais.

Nors šiuolaikiniai ūkininkai itin išsilavinę, turi prikaupę daug naujausios žemės ūkio srities informacijos, vis tik pasitaiko, jog augalininkystės ūkyje pasiekti maksimalių derliaus rezultatų dažnai sutrukdo technologiniuose procesuose padarytos klaidos, kaip antai: pasirinktos netinkamos žemės ūkio augalų veislės, augalų mitybos ar apsaugos produktai, jų panaudojimas ne laiku ar netinkamomis sąlygomis. Kokių, kada ir kaip technologinių klaidų galima išvengti, įžvalgomis ir patirtimi dalintasi kėdainiškio Dainiaus Venckaus ūkyje surengtoje lauko dienoje.

Idėja įrengti ūkyje edukacinį gamybinį bandymą prieš gerą pusmetį kilo bendradarbiaujant šiemet veiklos 30 -metį mininčiai Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai (LŽŪKT), „Tradecorp“, „Rapool-Ring“, „Adama“ ir UAB „Audrokesta“. Subūrus puikią komandą, gimė edukacinis projektas „Atvirai ir aiškiai: technologinių klaidų prevencija augalininkystės ūkiuose“.

„Tai, ką matote, ūkio sąlygomis, kai kur pavyko suvaldyti situaciją iki šiandien, kitur – daryk ką nori, niekas nepadės. Visa tai pamatysime šiandien. Aiškiai ir atvirai. Tai nėra konkrečių produktų pristatymas ar reklama, o jų panaudojimas Venckų ūkyje taikomose technologijose“, – pradėdamas lauko dieną sakė dr. Remigijus Peleckis, „Adama“ produktų plėtros vadovas Baltijos šalims.

Bandymas vykdytas vasarinių miežių, kviečių ir pupų pasėliuose, pateiktos įžvalgos ir iš žieminių rapsų pasėlio. Iki lauko dienos eita nuosekliai, atvirai ir aiškiai: apie svarbiausius ūkyje vykstančius technologinius procesus žemdirbiai buvo informuojami nuo balandžio rengtose tinklalaidėse.

LŽŪKT Kėdainių r. biuro klienas Dainius Venckus su sūnumi Linu. Venckų ūkis įregistruotas 1998 m., tačiau veikla vykdoma ir dar anksčiau – šiemet švenčiamas 30 metų jubiliejus. Venckų šeima bendrai valdo apie 1500 ha.

„Bandymus ūkyje įrengiame ne pirmą kartą. Tai malonumas. Man pačiam labai įdomu. Kai viską matau ūkio technologijoje, darbas kitoks ir pasirinkimas paprastesnis. Taip atsirenkame veisles. Šiame rapsų lauke iš viso yra pasėtos 25 veislės. Yra naujų, yra jau bandytų. Yra tokių, kurias jau trečius metus bandome, žiūrime, kurios geriau pasiteisina. O kurios technologijos, taikytos šiame projekte, pasiteisins bus aišku, kai įleisime į laukus kombainus. Ateina dabar sausros, tai gali viskas kardinaliai pasikeisti. O ir lauko dienos ūkyje organizuojamos ne pirmą kartą. Draugaujame su visomis įmonėmis. Parodome, ką darome. Dalintis žiniomis reikia. Mes ūkininkai dalijamės. Atvirai, nėra čia ko slėpti“, – nauja patirtimi džiaugiasi D. Venckus.

Ūkio laukai gana išbarstyti, kai kurie nuo ūkio centro nutolę apie 60 km ir siekia net Raseinių rajoną. „Žiūrime techniką našią, didelę, kad operatyviai darbus galėtume padaryti. Dirvožemius tiriamės, bendradarbiaujame su Konsultavimo tarnybos Kėdainių r. biuru. Kad taupytume trąšas, šiemet sėjome kintama norma. Naudojame ir biologinius produktus. Išgirstame apie naujoves, išbandome, o po to sprendžiame, ką ir kada naudoti“, – pasakoja D. Venckus.

Bandyme pasėtas pažangiausias rapsų veisles, tokias kaip 'Romeo', 'Jurek', 'Dominator', 'Batis ', 'Duke', pasižyminčias atsparumu ligoms, sausrai, dideliu derlingumo ir aliejingumo potencialu bei naujausių žieminių kviečių, vasarinių kviečių ir miežių, avižų bei pupų veislių agronomines savybes pristatė Antanina Ušinskienė, „Rapool Ring“ produkto vadovė aliejinėms ir ankštinėms kultūroms.

Žieminių rapsų, pupų, vasarinių ir žieminių kviečių laukuose naudotų produktų technines charakteristikas bei bandyme taikytų technologijų galimybes apžvelgė ir ūkiškais patarimais dalijosi Jūratė Ruminienė, „Tradecorp“ produktų konsultantė, ir dr. Remigijus Peleckis, „Adama“ produktų plėtros vadovas Baltijos šalims.

Žieminiai rapsai: esami darbai ir sprendimai ateičiai

„Rapsuose darbų liko nedaug. Kas turi gerą techniką, nebijo išlaužyti augalų, gali panaudoti kalį. Po žydėjimo rapsai nustoja maitintis per šaknis, o kalis padeda sunešti maisto medžiagas į viršų. Tuomet didesnis grūdas, daugiau aliejaus. Dar galime pridėti amino rūgščių ar azoto ir puikiai sukomplektuoti su insekticidu“, – patarė Jūratė Ruminienė, „Tradecorp“ produktų konsultantė.

Tuoj prasidės rapsapjūtė, ir sezonas persivers iš naujo. Į ką atkreipti dėmesį? Specialistė akcentavo, kad labai svarbu tvarkingai pasiruošti kombainus šiaudams smulkinti ir išbarstyti, kad nebūtų kaip pernai – kai matėsi rapsai, „pakabinti ant šiaudo“. Ypač rapsui reikia tinkamai paruošti dirvą, kad būtų tolygus sudygimas, geresnis augimas ir mažiau problemų.

„Rapsams išdygus, atkreipkite dėmesį, kai duodate borą, molibdeną rudenį: ar neartėja šalnos, nes +3 ^oC, o tam tikrose vietose, ypač lomose, gali būti ir minusinė temperatūra. Augalai, ant kurių purkštas boras, bijo šalnų, gali sustresuoti. Molibdenas padidina boro mobilumą, kuris per šaknis labai sunkiai pasisavinamas. Žinoma, per daug molibdeno gali būti toksiška, todėl reikėtų atsakingai vartoti ir skaityti produktų etiketes“, – dėmesį atkreipė J. Ruminienė.

Anot specialistės, manganas reikalingas pavasarį ir rudenį. Kodėl rudenį? Jis padeda sukaupti cukrų šaknies kaklelyje. Tai turi įtakos geresniam žiemojimui ir efektingam startui pavasarį. Šaknys labai svarbios. Jei nebus puikiai išsivysčiusių šaknų, gerą derlių pasiekti per lapus bus sudėtinga. „Beje, kalis visada padeda ištverti sausras. Jei matote, kad augalai pradeda džiūti, reikia išsaugoti augalo potencialą, vienas receptų – kalis ir amino rūgštys. Per sausras ir esant aukštoms temperatūroms, tikrai venkite druskinių produktų, nes jie ištraukia vandenį. Taigi, noras padėti sukelia atvirkštinį variantą“, – dėmesį atkreipė „Tradecorp“ atstovė.

Augalų apsaugos priemones rapsams aptarė dr. Remigijus Peleckis, „Adama“ produktų plėtros vadovas Baltijos šalims. Rapsų apsauga prasideda vos tik derlius nuimtas (glifosavimas) ir piktžolių kontrolė rapsus pasėjus. Piktžolių atsparumas herbicidams auga. Viena atspariausių piktžolių – daržinė žliūgė. Ką daryti? „Pavasarį jau nelabai ką bepadarysi. Pasirinkę technologiją, vienais metais kontaktiniais, kitais – dirviniais herbicidais išspręsite daugelį ateity būsiančių problemų, tik, žinoma, reikia drėgmės. Bet tam ieškome sprendimų, kuriuos netrukus pasiūlysime“, – intrigavo dr. Remigijus Peleckis.

Jis patarė stebėti šakninį paslėptastraublį ir šiltėjant klimatui ateinančią problemą – ropių geltos virusą. Nors veislės atsparios, bet jei kenkėjai nebus sukontroliuoti, pasėliai nyks. „Jei purkšite rudenį nuo 4 ir daugiau lapelių, kai dar oro temperatūra 10–12 ^oC, pridėkite insekticido. Nors jų nedaugėja, bet reikia pasižiūrėti technologiškai, kuriuos pasirinkti geriausia“, – patarė dr. R. Peleckis.

Ar kontroliuoti sklerotinį puvinį? Pasak specialisto, tai technologinė liga. Purkšti apsaugojant nuo jos pasėlius reikia dar tada, kai ligos nematome, bet žinome, kad ji bus. Purkšti pasėlius reikėtų, kai pradeda kristi rapsų žiedlapiai, todėl, kad tuo metu atsižvelgiant į temperatūros ir drėgmės santykį dirvožemyje grybo skleročiai pradeda dygti dirvoje.

Įžvalgos javų ir pupinių augalų pasėliuose

Kaip pastebėjo J. Ruminienė, labai puiku, jei į sėjomainą ūkis įsiveda ankštinius augalus. Pupas reikėtų vertinti ne tik dėl derliaus, bet įvertinti tai, kad kitais metais dirvožemyje bus daugiau azoto. Tai puikus priešsėlis tiek kviečiams, tiek rapsams.

Bandyme pasėtos pupų veislės.

„Pupoms boras su molibdenu yra būtini, nes jie sužadina gumbelinių bakterijų užsimezgimą. Tik nepadauginkite azoto. Pupų, kurios gauna daug azoto, gumbelinės bakterijos pradeda tinginiauti. – įspėja specialistė. – Pupoms taip pat reikalingas ir cinkas. Pupų problema – jos žydi ilgai, mėnesį ir ilgiau, palyginti su žirniais. Vasaros vis karštesnės, o pasiekus 28 ^oC, pupos žiedas abortizuojasi, t. y. gražiai žydi, bet ankštarų nėra, nukrenta, ir derliaus neturime. Tam, kad pupose išsaugotume kuo daugiau ankštarų, reikėtų viduryje žydėjimo purkšti phylgreen’u, boru, molibdenu. Kalį reikėtų naudoti visada, jis padeda augalams išbūti ilgiau gyvybingiems ir stipresniems. Žinoma, derinti reikėtų ir su augalų apsaugos produktais, nes tuo metu prasideda ir ligos“, – rekomendavo J. Ruminienė.

Vasarinės kultūros šiuo metu nedžiugina, pasėlių tolygumas nevienodas, vietomis važiuojant per Lietuvą jau matosi išdegę plotai. Sausra daro savo negerus darbus.

Specialistų teigimu, vasariniams kviečiams reikėtų nepamiršti duoti trijų elementų: vario, cinko, mangano. Beje, jų reikia visiems javams. Varį reikėtų panaudoti iki krūmijimosi pabaigos, jei norima gauti maksimalaus rezultato. „Cinką ir dabar galima naudoti, manganą – esant poreikiui“, – patarė J. Ruminienė.

Vis tik,didžiausias galvos skausmas – žieminiai kviečiai. Pirmiausias dalykas – jiems duoti energijos, pasirūpinant šaknimis. Turėdamas stiprų šaknyną, augalas bus atsparesnis tiek sausrai, tiek kitoms negandoms.

„Pavasarį jiems dažniausiai trūksta fosforo, kuris šaltoje dirvoje sunkiai įsisavinamas. Kol šalnos praeina, augalas pereina į kitą vystymosi stadiją, ir fosforo pasiėmimas vėluoja. Fosforą augalas gali pasiimti per lapus ir dirvą. Per lapus, jei tinkama forma atiduodama, pasiėmimas gali būti apie 20 kartų efektyvesnis. Bet tai ne panacėja. Nesakau, kad fosforą ir kalį geriausia duoti tik per lapus. Pirmiausia, turi būti gerai patręšta, užaugintos šaknys, o po to korekcijas per lapus galime daryti. Lapai verkti negali, bet situaciją parodo. Varį augalams reikėtų atiduoti iki krūmijimosi pabaigos. Pavasarį daug darbų ir vien į laukus važiuoti dėl vario, neapsimoka, todėl jį galima naudoti iš rudens su pasirinktu herbicidu. Jei naudojate druskinį varį, turite purkšti juo vienu, nes jis pakankamai agresyvus. Važiuojant į javų pasėlius rekomenduoju visą laiką įsidėti 0,5 kg/ha mangano. Tuomet turėsite labai stiprią fotosintezę – variklis užvestas, ir augalas pilnai maitinasi“, – ūkiškai kalbėjo J. Ruminienė.

Specialistė patarė apdairiai naudoti biostimuliatorius ir negalvoti, kad tik juos panaudojus viskas susitvarkys. Reikėtų turėti omenyje, kad jei augalui neduota maisto medžiagų, šaknynas silpnas, tokio augalo, gavusio biostimuliatoriaus, procesai suaktyvėja, bet augalas jaučia badą ir stresą. Taigi, naudojant biostimuliatorius, nepamiršti, kad turi būti geras ir tręšimas, ir pasirūpinta šaknų sistema.

Kalbėdama apie miežius J. Ruminienė akcentavo, kad jiems taip pat svarbi stipri šaknų sistema, cinkas, varis, manganas. „Jei turite salyklinius miežius, pasiskaičiuokite azotą, kad nesukeltumėte baltymo, tuomet gali suprastėti grūdų kokybė ir turėsite pašarinius miežius. Esant vėliaviniam lapui, gerai būtų naudoti vieną kalį, tam, kad grūdas būtų stambesnis“, – patarė specialistė.

Dr. Remigijus Peleckis aptarė pagrindinius augalų apsaugos darbus iš rudens ir pavasario. Jis informavo, kad į rinką ateina „bombinis“ produktas, kurio mišinio sudėtyje yra bene stipriausios savo grupėje veikliosios medžiagos – protiokonazolas ir fluksapiroksadas. Šiuo mišiniu bus galima kontroliuoti daugelį ligų, tokių kaip fuzariozę, septoriozę, dryžligę ir kt.

„Rapool-Ring“ pristatomų skirtingų kviečių veislių varpų kompozicija – hibridinių (pirmos 3 iš kairės) ir linijinių kviečių veislių varpos. Visas veisles ūkininkai pamatė ir gamybiniame bandyme.

Tiksliojo ūkininkavimo pagrindas – dirvožemio tyrimai

Milda Šniukaitė, LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro augalininkystės specialistė, pristatė dirvožemio tyrimo etapus ir LŽŪKT naujieną – bendradarbiaujant su EUROFINS Agro parengtus skirtingus dirvožemio tyrimų paketus. Laboratorijoje galima išsitirti mėšlą, srutas, nuotekų, paviršinį ir gruntinį vandenį.

„Planuodami būsimo derliaus rezultatus, turime pradėti nuo pradžių – išsiaiškinti, kiek ir kokių maisto medžiagų yra dirvožemyje, o kiek reikės pridėti tręšiant, kad augalai būtų visapusiškai aprūpinti. Tad derliaus planas turi prasidėti nuo dirvožemio tyrimų. Konsultavimo tarnyba, bendradarbiaudama su viena pažangiausių laboratorijų EUROFINS Agro, parengė skirtingus dirvožemio tyrimų paketus, kurie leis ūkininkams planuoti tręšimą mineralinėmis, organinėmis trąšomis, kintama tręšimo norma, kalkinėmis medžiagomis, atlikti mineralinio azoto stebėseną savo laukuose ir efektyvinti tręšimą azotinėmis trąšomis. Didžiausias tyrimų paketas, skirtas įvertinti dirvožemio sveikatingumą, ypač naudingas planuojant ilgalaikę ūkio ateitį. Būtent pagal šį paketą ir buvo ištirtas Dainiaus Venckaus ūkio dirvožemis“, – sakė M. Šniukaitė.

Demonstruojama tiksliajam ūkininkavimui skirta Horsch technika, kurią pristatė UAB „Audrokesta“.

Pasak ūkininkų, kai kuriuos patarimus pritaikys dar šiemet, kitus – sprendimai ateičiai.

Renginio akimirkas užfiksavo Egidijus Vilkevičius, LŽŪKT