• Temos
• Gyvulininkystė

Ar boliusai gali pagerinti tešmens sveikatą? Reikia imtis kompleksinių veiksmų

Jolanta Dalia Abarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė

2024-03-21

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Ar pieno ūkiuose naudojant boliusus galima pasiekti gerų rezultatų mažinant somatinių ląstelių skaičių, ar jų naudojimas ekonomiškai efektyvus? Klausimai, į kuriuos atsakymų ieškota Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės specialistams ir konsultantams dvejus metus įgyvendinant projektą ,,Pieno kokybės gerinimas mažinant somatinių ląstelių skaičių bei ūkio konkurencingumo didinimas, panaudojant imuninę sistemą stiprinančias medžiagas‘‘. Rezultatai ir išvados aptarti konferencijoje.

Konferenciją pradėjęs LŽŪKT direktorius pavaduotojas Rimtautas Petraitis dėkojo projekte dalyvavusiems ūkininkams, kurie ryžosi ūkiuose gamybinėmis sąlygomis išbandyti boliusus. „Mūsų paskirtis – skleisti informaciją apie inovatyvias technologijas. Ūkio plėtros ateityje galimybė yra žinios apie inovacijas ir jų pritaikymas“, – sakė jis.

Projekto veiklą administravusi Technologinių paslaugų skyriaus vyriausioji gyvulininkystės specialistė Daiva Gurauskienė taip pat akcentavo, kad ateityje išliks tik orientuoti į inovacijas ūkiai. Pasak jos, šiuo metu Lietuvoje pieninių karvių mažėja, o produktyvumas didėja, tarp jų ir kontroliuojamų. Svarbiausia priežastis – ūkiuose diegiamos naujovės.

Pasak D. Gurauskienės, dvejus metus įgyvendinto parodomųjų bandymų projekto idėja kilo galvojant apie opiausią klausimą pieno ūkiuose – somatines ląsteles. Kaip mažinti išlaidas, skiriamas problemai spręsti? Ar boliusų naudojimas – viena iš galimybių? Atsakymų ieškota 10-yje pieno ūkių.

Gamybiniai boliusų bandymai ūkiuose atlikti pagal D. Gurauskienės ir LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro gyvulininkystės eksperto Vyto Gudaičio parengtą metodiką.

Bandymus Šilutės r. ūkiuose vykdžiusi gyvulininkystės konsultantė Ina Edita Kuzmienė akcentavo, kad gydant mastitą labai svarbu mažinti antibiotikų kiekį. Būtent šiai problemai spręsti mokslininkai sukūrė boliusus, stiprinančius gyvulio imuninę sistemą, mažinančius somatinių ląstelių skaičių piene.

Projekte dalyvavusi Šilutės r. ūkininkė Irena Petrauskienė pripažino, kad tirtoms karvėms sumetus pirmuosius boliusus rezultatai nebuvo tolygūs, po antrųjų – jau geresni, o dar po dviejų savaičių karvių somatinių ląstelių skaičius žymiai sumažėjo (pradžioje bandymo buvo 600 tūkst./ml, panaudojus boliusus, nukrito iki 90 tūkst./ml). Ūkininkė džiaugėsi rezultatais ir sakė tebenaudojanti boliusus ir dabar.

Projektas įgyvendintas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“. Jo finansavimui skirta lėšų: 75 proc. iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir 15 proc. iš Lietuvos valstybės biudžeto.

Inovacijos ūkiuose taip pat dažnai diegiamos naudojantis ES parama. Kokios investicijos bus remiamos iš ES fondų gyvulininkystės ūkiams 2024 m., pristatė LŽŪKT Finansinės apskaitos ir ekonomikos skyrius vyriausioji verslo ekonomikos specialistė Vaida Čepienė.

Mastito gydymas – menas

Somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimas piene ūkiams sukelia daug problemų. Jei karvių tešmuo sveikas, šių ląstelių skaičius neviršija 100 000, o jų didėjimo priežastys, anot gyvulininkystės eksperto V. Gudaičio, gali būti įvairiausios: tešmens paruošimui nenaudojamos individualios pašluostės, nekontroliuojamos pirmosios pieno čiurkšlės, pamelžus nedezinfekuojami speniai, sergančios karvės neatskirtos nuo sveikų, tešmens uždegimu sergančios karvės melžiamos iš eilės, nebrokuojamos sergančios lėtiniu tešmens uždegimu, neatliekami tešmens uždegimu sergančių karvių pieno bandinių bakteriologiniai tyrimai, netikrinamas melžimo sistemos darbas, laiku nekeičiamos melžiklių gumos ir kitos guminės dalys, netinkamai įrengtos guoliavietės, blogas tvarto mikroklimatas, naudojami blogos kokybės pakratai, nekokybiški pašarai, nesubalansuoti racionai ir kt. Taigi nepanaikinus priežasties ir boliusai nepadės išspręsti problemos.

„Mastitą išgydyti – menas, nes priežasčių, nuo kurių priklauso pieno kokybė, yra šimtai. Reikia kompleksinio požiūrio“, – sakė V. Gudaitis.

Kalbėdamas apie visų projekto metu įgyvendintų bandymų rezultatus, gyvulininkystės ekspertas pateikė apibendrinančias išvadas. Paaiškėjo, kad daugeliu atvejų panaudojus boliusus tirtų karvių piene somatinių ląstelių sumažėjo, o išanalizavus ekonominius rodiklius nustatyta, kad boliusai buvo ekonomiškai efektyvūs.

Pasak V. Gudaičio, boliusų teigiamam veikimui turėjo įtakos jų sudėtis. Didesnis efektas gautas naudojant tuos, kurių sudėtyje buvo daugiau augalinės kilmės medžiagų. Išsamiau kalbėta apie česnako aktyviosios medžiagos alicino naudą. Jis turi antivirusinių, antiparazitinių, priešgrybelinių ir antibakterinių savybių, naikina bakterijas supančią bioplėvelę.

Ir V. Gudaitis, ir diskusijų grupėse dalyvavę ūkininkai tvirtino, kad geresnis boliusų veikimas pastebimas juos panaudojus ilgiau. Akcentuota, kad vertinant veikimą reikia atlikti bandos sveikatingumo analizę, o boliusai tikrai neišspręs problemų, jei ūkyje daug vadybinių trūkumų.

Ar įmanoma sumažinti dėl mastito patiriamus nuostolius?

Konferencijoje pranešimą skaitęs LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vyresnysis gyvulininkystės specialistas Vidas Tolevičius melžiamas karves pavadino maratono bėgikėmis. Anot jo, šiuo metu iš vienos karvės per dieną galima gauti tiek pat pieno, kiek iš keturių prieš 30 metų. Todėl šiuolaikinės piendavės virškinamasis traktas, širdis ir kepenys ypač apkrautos. Anksčiau bandos sveikatą ir produktyvumą lėmė pašaro kokybė ir maistingumas, o dabar gyvybiškai svarbi tapo ir melžiamų, ir užtrūkusių karvių gerovė.

V. Tolevičius akcentavo, kad labai svarbu tinkamai įsirengti arba pertvarkyti tvartą, nusipirkti tinkamą įrangą, nes kitaip investicijos į pieno ūkį sunkiai atsipirks.

„Ūkininkai ir mes dažnai pastebime, kad produktyvios melžiamos karvės kur kas jautresnės įvairioms ligoms. Jas daug dažniau ir stipriau kamuoja medžiagų apykaitos ligos: ketozė, didžiojo prieskrandžio acidozė, kepenų riebalinė degeneracija, šliužo dislokacija, gulinčios karvės sindromas („kaulų suminkštėjimas“), laminitas, tešmens edema ir kitos. Šios ligos mažina karvių atsparumą infekcinėms ligoms: mastitui, gimdos, sąnarių uždegimui ir net sepsiui. Taip pat stebime, kad daug pieno duodančią karvę vis sunkiau apvaisinti. Dar problemų sukelia karščiai, vėjuotos dienos ir kitos gyvuliams ne tokios įprastos klimato sąlygos“, – problemas vardijo V. Tolevičius.

Kalbėdamas apie mastito gydymą, V. Tolevičius pabrėžė, kad dėl jo išbrokuojama daugiausia melžiamų karvių. Sergančių produktyvumas labai sumažėja, o pasveikusios duoda 10–15 proc. mažiau pieno, kai kurių pieningumas sumažėja dar labiau. Todėl labai svarbu gerinti bendrą atsparumą, kurio kertinis akmuo – optimalus pašaro ir vandens vartojimas. Anot specialisto, karves šeriant, daugiausia dėmesio reikėtų skirti energijai, baltymams, prieskrandžio acidozei išvengti. Toliau pagal svarbą – mineralai, vitaminai ir mikroelementai.

Pasak V. Tolevičiaus, vienas iš būdų sumažinti somatinių ląstelių kiekį piene yra karvių sveikatos būklės gerinimas, jų imuniteto stiprinimas. Tam skirti boliusai – didelės tabletės, kurios įdedamos į gyvulio skrandį ir ten tirpsta. Tai natūrali ir be išlaukos alternatyva antibiotikams, skirta mažinti somatinių ląstelių skaičių piene.

Buliusų pasiūla šiuo metu tikrai didelė. Jų veikimo trukmė gali būti nuo 24 val. iki 8 mėnesių. Anot gyvulininkystės specialisto, tai alternatyva kai kurioms injekcijoms į veną ar po oda.

Daugelio boliusų sudėtyje yra augalinių veikliųjų medžiagų, kurios stiprina imunitetą ir veikia antimikrobiškai. Kai kurių sudėtyje dar yra mikroelementų, o kitų – probiotikų, vitaminų, makro- ir mikroelementų.

„Remiantis moksliniais tyrimais ir bandymais, boliusų, stiprinančių imuninę sistemą ir mažinančių somatinių ląstelių skaičių piene, panaudojimas gerina melžiamų karvių sveikatingumą, pieno kokybę, mažina antibiotikų naudojimą ir žarnyne fermentacijos metu susidarančio metano (CH4) kiekį, o tai svarbu mažinat ŠESD emisiją, didinant ūkio konkurencingumą ir ekonominę naudą“, – sakė V. Tolevičius.

V. Tolevičiaus teigimu, dėl didėjančio bakterijų rezistentiškumo antibiotikams jaučiama reali grėsmė. Antibiotikų naudojimas ateityje bus vis labiau ribojamas. Tad ieškoti alternatyvų būtina. Boliusai yra vienas iš būdų spręsti įvairias pieno ir mėsinių gyvulių ūkių problemas, nes juos naudojant reikia mažiau antibiotikų, gerėja gyvulių sveikatingumas.

„Boliusai ūkiuose naudojami dažnai, tik svarbu rinktis išanalizavus situaciją. Pienininkystės ūkiai, mažinantys antibiotikų vartojimą, didina vartotojų ir perdirbėjų pasitikėjimą, o tai svarbu šiandien ir ateityje“, – apibendrino V. Tolevičius.