Agroaktualijos: ar ūkininkauti daugiau įmanoma su mažiau?

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt

2021-07-02

Parodos „Agrovizija“ rengėjai vakar organizavo virtualų diskusijų forumą „Daugiau su mažiau“. Renginyje diskutuota apie tai, kas rūpi – racionalų išteklių naudojimą, žiedinę ekonomiką, saugų maistą, inovatyvius sprendimus augalininkystėje ir kitas žemės ūkio aktualijas.

Dėl COVID-19 pandemijos šių metų žemės ūkio technologijų paroda „Agrovizija“ nukeliama į 2022 m., tačiau organizatorių – Lietuvos augalų apsaugos asociacijos ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro – teigimu, kaip niekada žemės ūkyje reikia kalbėti apie tvarų ūkininkavimą, racionalų dirvožemio naudojimą ir imtis inovatyvių sprendimų. Įvairiose strategijose žemdirbiams išsakoma daug skirtingų lūkesčių ir reikalavimų, kurie sunkiai įgyvendinami dirbant tik tradiciniais metodais. Einant pažangios žemdirbystės keliu ir apdairiai taikant inovatyvias technologijas, turėtų būti įmanoma rasti visoms pusėms priimtinų sprendimų. Ar tikrai?

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Prie virtualios diskusijos prisijungė per šimtą klausytojų, o apie ES Žaliąjį kursą ir kitus žemės ūkio klausimus diskutavo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, aplinkos viceministras Danas Augutis, LGAA pirmininkas Aušrys Macijauskas, Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Karolina Gurjazkaitė, LAAA direktorė Zita Varanavičienė, LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas ir LŽŪKT direktorius dr. Edvardas Makelis. Prie diskusijos prisijungė ir Seimo narys Viktoras Pranckietis. Diskusijos eigą moderavo žurnalistas Aurimas Perednis.

Išsaugokime tai, ką turime

Forumą pradėjęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pastebėjo, kad konferencijos pavadinimas „Daugiau su mažiau“ kontrastingas – viską lemia dirvožemio galimybės. „Turėdami kad ir sveikiausią žirgą, užkrovus per daug naštos, jis gali nusibaigti. Taip ir su dirvožemiu. Jo sveikata, struktūra – žemės ūkio pagrindas, o siekis naujausiomis technologijomis suvaldyti visus procesus, kenkėjus, ligas ir kt. yra laikinas. Dirvožemyje mažėja organinės anglies. Mūsų Vyriausybėje ir ministerijoje dirvožemio problemų sprendimas išliks prioritetu“, – sakė ministras ir pridūrė, kad nemažiau svarbi ir paviršinio vandens kokybė, tačiau taikant tinkamą sėjomainą, ūkininkavimo būdus, grąžinant organinę anglį į dirvožemį, galima pasiekti, kad cheminių preparatų reikės mažiau.

Pasak aplinkos viceministro Dano Augučio, pagrindinį žemės ūkio tikslą – pamaitinti žmonių populiaciją – esame pasiekę, tačiau dabartinis klausimas – kokia kaina išmaitinsime ją? Svarbu dirvožemis, vandens telkinių būklė ir biologinės įvairovės apsauga, kurios didžiausia grėsme dažniausiai įvardijamas žemės ūkis. „Kokios galimybės apsaugoti biologinę įvairovę?“, – retoriškai klausia viceministras ir atsako, kad tai taip pat žemės ūkis. Jis gali būti ir priešas, ir sąjungininkas. „Turime žemės ūkį pakreipti taip, kad augindami maistą, prisidėtume ir prie biologinės įvairovės apsaugos, ir prie ekosisteminių paslaugų (kaip antai, apdulkinimas) teisingo vykdymo ir kad išlaikytume atskirą ekosistemą, esančią po žeme“, – įsitikinęs D. Augutis.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė teigė, kad 2009 metais priėmus Tausaus pesticidų naudojimo direktyvą, augalų apsauga jau daugiau kaip prieš dešimt metų pasuko tvarumo link. „Svarbu nepamiršti, kad augalų apsaugos produktai yra augalų vaistai, naudojami tada, kai reikia tiek, kiek reikia ir taip, kaip reikia“, – įsitikinusi diskusijos dalyvė.

Visi forumo dalyviai buvo paprašyti sudalyvauti interaktyvioje apklausoje ir įvertinti Lietuvos dirvožemio būklę. Iš septyniasdešimt apklausoje dalyvavusiųjų mano, kad Lietuvos dirvožemio būklė dešimtbalėje skalėje yra gera (6–8) – taip įvertino 74 proc. atsakiusiųjų; kad bloga (3–5), mano 21 proc., kad būklė puiki (9–10) mano vienas respondentas, o kad labai bloga situacija (1–2) galvoja 2 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų.

Aplinkosaugos koalicijos ekspertės Karolinos Gurjazkaitės nuomone, Lietuvoje dramatiškai nyksta biologinė įvairovė, prastėja aplinkos būklė. Žemės ūkis turi milžinišką aplinkosauginį potencialą. Turime sekti ES Žaliojo kurso keliu, kad išsaugotume gamtinius išteklius, gerą aplinką bei galimybę ūkininkauti ateinančioms kartoms. „Technologijos yra patrauklios ir yra svarbios, bet labai svarbus žemės ūkio naudmenų vaidmuo – ploto grąžinimas gamtai. Jas reikia atkurti, jei norime apsaugoti aplinką ir judėti darnos keliu. Nereikėtų vienareikšmiškai lygintis į kitas šalis, kur vyksta dirvožemio dykumėjimo procesai. Turime išsaugoti tai, ką turime. Dirvožemis – neatsinaujinantis šaltinis. Ateinančios kartos jau negalės ūkininkauti taip, kaip mes. Neturime dirvožemio įstatymo, bet ūkininkaujant darniai, galima atkurti biologinę įvairovę. Reikėtų, kad aplinkosaugiškai ūkininkauti būtų patrauklu“, – įsitikinusi forumo pašnekovė.

LŽŪKT direktoriaus dr. Edvardo Makelio teigimu, rezultatas žemės ūkyje (siaurąja prasme) priklauso nuo trumpiausio šulo. Žemės ūkyje tai dirvožemis, tręšimas, veislės, augalų apsauga ir t. t. Kalbant Žaliojo kurso kontekste, kiekviena šalis narė įveiks šituos iššūkius tik turėdama žemės ūkio žinių ir inovacijų valdymo sistemą (angl. AKIS). Kad ūkininkas galėtų iki galo priimti sprendimus reikės ir inovatyvių metodų.

Dirvožemio tyrimai – būtini

Pasak LŽŪKT vadovo, dirvožemio būseną galima nustatyti normaliai jį ištyrus, atlikus agrocheminius tyrimus, įvertinus melioracijos būklę ir kt. „Lietuvos dirvožemis tirtas ne kartą, duomenys yra, bet nieko nėra amžino. Po intensyvaus dirvožemio naudojimo jo būsena keičiasi. Jei norime valdyti situaciją, reikėtų padaryti tyrimus privalomus. Tuomet bus prasmingi ir tręšimo planai, ir maisto medžiagų valdymas, ir kiti svarbūs dalykai. Tuomet pasakysime, kiek ir ko dirvožemyje yra, ko trūksta, kiek rūgštūs ir pan.“, – sako E. Makelis.

„Trąšas, kaip ir augalų apsaugos produktus, turime naudoti preciziškai tiksliai – tik tiek kiek reikia. Dirvožemio tyrimai, išmani technika, skaitmeniniai žemėlapiai turi būti prieinami kiekvienam ūkininkui. Tam būtina skirti adekvatų finansavimą“, – įsitikinęs ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Anot LGAA vadovo, žemės ūkyje pagrindiniais teršėjais, turinčiais įtakos klimato kaitai, dažniausiai įvardijami metanas (iš gyvulininkystės ūkių) ir azoto suboksidas (iš augalininkystės ūkių). Lietuvoje paradoksali situacija. „Kad pasiektume Paryžiaus susitarime numatytų tikslų, mums nieko nereikia daryti. Kodėl? Gyvulininkystės sektorius traukiasi labai sparčiai, nepaisant visų pastangų. Taigi, metano išmetimus sumažinsime nieko nedarydami. Žemės ūkis, jei nieko darysime, ir taip trauksis, nes neatlaikysime konkurencijos iš Ukrainos, kitų sparčiai besivystančių regionų. Tam daug proto nereikia, bet jo ir pastangų reikia, kad pasiektume ir tikslus, ir užtikrintume saugų aprūpinimą maistu savo žmonių ir europiečių. Ir kad žemės ūkis, kaip ekonomikos dalis, ilgainiui stiprėtų“, – teigė A. Macijauskas.

„Labai kviesčiau pereiti prie intensyvesnio dirvožemio – kaip pagrindinio ir neatsinaujinančio ištekliaus – tyrimų. Įsivertintume situaciją. O turėdami detalesnius tyrimus galėtume naudoti visas kitas skaitmenines tiksliosios žemdirbystės, biologines technologijas, kurios būtų žymiai efektyvesnės. Tik visuma galėtų padėti rasti sprendimus“, – ragino LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas.

Seimo narys Viktoras Pranckietis kalbėjo, kad dirvožemio duomenų daug, o dirvožemio įstatymas buvo inicijuotas dar 2010 metai. Dabar jį atnaujinti ir parengti pavesta Žemės ūkio ministerijai. V. Pranckiečio teigimu, valstybė neturėtų mokėtų už tai, kad gamybininkai gautų pelną.

Ar reikalingas skaitmeninis dirvožemio pasas?

Taigi, ar reikalingas dirvožemio pasas? Dalyviai taip pat galėjo išsakyti savo nuomonę. Iš 64 atsakiusiųjų pritarė 50 proc., nesutiko 32 proc., o 17 neturėjo nuomonės.

Pasak LŽŪKT direktoriaus dr. E. Makelio, kasmet deklaruojama beveik 3 mln. ha, todėl nėra žemės be šeimininko. „Pasų nereikia, be reikalo apraizgytume ūkininkus biurokratiniais sląstais. Žemė turi koordinates. Tai kaip pasai. Nereikia išvedžiojimų. Gali mokslininkai nusistatyti, kokie parametrai rodo tvarią dirvožemio būseną, kurie – tvaresnę ir pan. Jei reikia, dirvožemio tyrimus galima susieti su paramos schemomis. Reikalingas ir biudžetas, ir mentalitetas“, – tvirtai įsitikinęs LŽŪKT vadovas.

LGAA pirmininkas Aušrys Macijauskas taip pat pritarė, kad nereikia atskiriam laukui paso. „Lietuvoje turime galimybę ištirti visus 3 mln. hektarų, suskaitmenizuoti duomenis, padaryti visiems žmonėms viešą prieigą, sukurti patogius skaitmeninius įrankius, informuoti, kaip jais naudotis. Ūkininkas planšetėje apsibrauktų savo lauką ir vieno mygtuko paspaudimu gautų laukų tręšimo planą ir rekomendacijas. Tam nereikia fantastinių pinigų. Ši priemonė-projektas turėtų būti tęstinis. Tuomet bus ir monitoringas, ir matysime tendencijas, ir ūkininkams už anglies užrakinimą dirvoje nuo 2027 m. būtų galima mokėti išmokas“, – sakė A. Macijauskas ir negailėjo aštrių žodžių valdžios vyrams, kuriems LGAA buvo pateikusi detalius tokios priemonės skaičiavimus ir kurie dabar „nukišti giliai stalčiuose“ ir prašė atitinkamų ministerijų imtis iniciatyvos.

LGAA vadovui paantrino ir ūkininkas Martynas Puidokas iš Kelmės r. pasakęs, kad A. Macijausko pristatyta priemone būtų galima nušauti kelis zuikius: aplinkosauginį, ekonominį, ekologinį. „Dar kurtųsi startuoliai. Gaila, kad iniciatyvos nugula į stalčius, o pasiūlymai tikrai racionalūs“, – apgailestavo ūkininkas.

Ar ekologinis ūkininkavimas išgelbėtų

Aušrys Macijauskas, atsakydamas į klausytojo klausimą apie ekologinį ūkininkavimą, pripažino, kad per pastaruosius 5 metus ekologinis ūkininkavimas Lietuvoje buvo skatinamas per menkai. Jauni ūkininkai neturėjo iš viso galimybės ateiti ūkininkauti į šią schemą. „Su naujuoju finansiniu periodu durys vėl atidarytos. Jei įvyktų planuojama plėtra – dvigubai išplėsti ekologinių ūkių plotus – mes, kaip valstybė, iki 2027 m. remti tokius ūkius neturime finansinių išteklių“, – įsitikinęs LGAA vadovas.

LAAA direktorė Zita Varanavičienė pasisakė dar griežčiau. Anot jos, ekologinio ūkininkavimo sąvoka yra buhalterinė, kuri yra tik dėl tiesioginių išmokų gavimo. „Turime kalbėti apie ūkį kaip tvarus-tvaresnis-tvariausias. Visi ūkiai turi eiti tvarumo link. O Žaliasis kursas buvo paskelbtas kaip siekiamybių rinkinys be poveikio vertinimo. Pirmieji Europoje tai atliko prancūzai, kurie nustatė, kad iš ekologinių ūkių ŠESD emisija 1 kg produkcijos yra didesnė. Svarbu, kad Lietuvoje išliktų galimybė auginti pagal mūsų klimatą augančius augalus – dėl neteisingo sprendimo išnyko linai, kurie paskui save „nutempė“ ir šios srities pramonę“, – priminė LAAA vadovė.

Reikia bendruomeniško susitelkimo

LGAA pirmininko Aušriaus Macijausko teigimu, viską reikia daryti tokiu keliu, kad žemdirbiai ir kaimo bendruomenės nenukentėtų finansiškai ir išliktų kaimo gerovė. Suderinti tai labai sunku, ir čia, pasak A. Macijausko, pirmuoju smuiku turėtų groti mokslas. „Kad su mažiau padarytume daugiau, t. y. gaminti daugiau, darant mažesnį poveikį aplinkai. Bet pastangų reikės visų: valdžios, mokslo, ūkininkų ir visuomenės kaip vartotojo. Tai susiję ir su maisto švaistymu, maisto produktų pasirinkimas, galbūt nebūtinai rinktis pigiausia. Reikėtų dažniau pagalvoti, o kokį pėdsaką to produkto pagaminimas paliko žemėje? – patarė A. Macijauskas. – Atsakymo nėra nei vienoje tvarkoje. Pokyčiai turi būti ne viename ūkyje, o visoje Lietuvoje.“

Jei turėtumėte burtų lazdelę...

Ir reikėtų pasakyti vieną norą, susijusį su tvariu ūkininkavimu ir kuris duotų didžiausią pokytį. Koks jis būtų? – tokį klausimą uždavė forumo moderatorius. Dalyvių atsakymai:

LŽŪKT direktorius dr. Edvardas Makelis: „Dirvožemio tyrimas ir tręšimo planavimas. Tuomet žinotume tikrą padėtį ir neburtume, kas yra gerai, o kas blogai.“

Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Karolina Gurjazkaitė: „Reikėtų ne daugiau, o kokybiškiau. Daugiau aukštos pridėtinės vertės produktų.“

Aplinkos viceministras Danas Augutis: „Reikia permainų. Žemės ūkis turi keistis aplinkai draugiškesnę kryptimi. Nauda visiems.“

LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas: „Mokslu (plačiąja prasme) grįstų sprendimų. Saugumo burbulas laikinas. Užsimirštame, kad pasaulinės kviečių grūdų atsargos tesiekia 3–4 mėnesius. Ir viskas. Turime žinoti senus metodus, juos taikyti, bet ir drąsiai diegti tiek skaitmenines, tiek biotechnologijas.“

LGAA pirmininkas Aušrys Macijauskas: „Norėčiau, kad Lietuvoje daugėtų galvijų. Dabar tarp augalininkystės ir gyvulininkystės krypčių pažeistas balansas. Jei kasmet padidintume Lietuvoje po 20 tūkst. karvių, tikrai prisidėtumėte prie tvarumo.“

LAAA direktorė Zita Varanavicienė: „Daugiau skaičiuoti ir kalbėtis visiems sektoriams, girdėti. Mažiau priimti sprendimų vadovaujantis gandais ir populizmu. Mokslas turi būti kertinis. Ūkis turi būti tvarus ir ekonomiškas. Ūkininkas augina maistą. Jis kuria vertybę.“

Kai kurie forumo klausytojų norai: „Ne griauti, o plėtoti, tai kas sukurta!“, „Įvykdykime dirvožemio monitoringą“, „Sukurti ilgalaikę Lietuvos žemės ūkio strategiją, o ne tą, kuri keičiasi kas 4 metus (besikeičiant Seimui)“, „Vadovautis protu, o ne jausmais!“, „Žmonių sąmoningumą“, „Kad sprendimus priimtų žmonės, kurie žino, išmano ir supranta, kas yra žemės ūkis!“, „Žinių, nes sunku klausyti, kai žmonės pasisako klausimais, kurių neišmano“, „Darytis dirvožemio tyrimus ir tręšti pagal tręšimo žemėlapius, ten, kur reikia, to – ko reikia ir kiek reikia, kad būtų dirvoje subalansuoti pagrindiniai elementai“, „Saugoti, turtinti dirvožemį kaip pagrindą.“

Visą virtualaus diskusijų forumo „Daugiau su mažiau“ įrašą žiūrėkite čia.