Tikslusis ūkininkavimas – daugumos ūkių ateitis

LŽŪKT informacija

2014-03-31

Tikslusis ūkininkavimas po truputį įsitvirtina žemdirbių ūkiuose. Pastebima, kad naujosios ūkininkavimo technologijos gelbsti norint sumažinti produkcijos gamybos sąnaudas ir ateityje padės maisto produktais aprūpinti vis didėjančią pasaulio žmonių populiaciją.

Žvelgiant retrospektyviai, jei kas nors prieš dvidešimt metų būtų pasakęs, kad ūkiuose darbus padės atlikti robotai, o traktoriai po laukus galės važiuoti be vairuotojo – greičiausiai būtumėte pagalvoję, kad visa tai tiesiog mokslinė fantastika.

Kas prieš dvidešimt metų buvo fantastika, dabar – dažno ūkininko kasdienybė. Skaičiuojama, kad daugiau nei pusėje Didžiosios Britanijos ūkių naudojamos precizinio ūkininkavimo technologijos. Manoma, kad po kelerių metų tokių žemdirbių bus dar daugiau. Kaip teigia Ijanas Byčeris Džonas (Ian Beecher-Jones), konsultuojantis tiksliojo ūkininkavimo klausimais, precizinis ūkininkavimas – žemės ūkis ateitis.

I. Byčeris Džonas teigia, kad tiksliojo ūkininkavimo ištakos atsirado tikrai ne XXI amžiuje, kaip daugelis linkę manyti, o prieš 300 m., kai žemdirbiai naudojo arklių traukiamus plūgus. Juk tada ūkininkai žinojo, kaip elgtis su savo žeme. Žinojo, koks lauko dydis yra optimalus, koks dirvožemis tinkamas vienam ar kitam žemės ūkio augalui, išmanė, kurioj vietoj ir kaip įsirengti vandens nuotekų griovius.

Tik vėliau ūkiai pradėjo sparčiai plėstis, ariami laukai intensyviai didinti, mažiau dėmesio buvo skiriama ir sėjomainai, o tai itin nualino dirvožemį.

„Mes manėme, kad didindami produkcijos gamybos apimtis einame į priekį, bet realiai, alindami dirvožemį, neskaičiuodami kuro sąnaudų, žengėme didelį žingsnį atgal. Jeigu manote, kad precizinis ūkininkavimas naujiena – klystate, šį žemės ūkio principą visada žinojome, tik juo nesivadovavome. Vienintelis naujas dalykas – moderniosios technologijos“, – teigia konsultantas.

Jei į tikslųjį ūkininkavimą žiūrėtume tik iš technologinės pusės, tai tikroji pažanga prasidėjo dar 1980 m., kai palydovų duomenys tapo prieinami visuomenei. Tačiau reikėjo nemažai laiko, kol buvo surasti būdai, kaip juos panaudoti žemės ūkio tikslams.

„Šis procesas užtruko, kadangi sukurti tinkamas ir patikimas duomenų perdavimo ir apdorojimo technologijas kainavo itin daug. Pradžioje buvo kelios įmonės, kurios ėmėsi naujų žemės ūkio technologijų kūrimo bei plėtojimo, bet jų užsidegimas slopo supratus, kad reikia labai daug investicijų“, – sakė precizinio ūkininkavimo ekspertas.

Vertinant žemės ūkio rinkos pokyčius, pavyzdžiui, produkcijos gamybos ir jos supirkimo kainas, galima sakyti, kad tiksliojo ūkininkavimo technologijų poreikis atsirado ir sustiprėjo prieš šešerius metus. „2007–2008 m. situacija rinkoje buvo įdomi: grūdų supirkimo kainos kilo kartu su kuro kainomis, tačiau ūkininkai vis tiek turėjo lėšų naujoms technologijoms, kurios mažino kuro sunaudojimą ir padėjo taupyti. Ši situacija ir, žinoma, naujos technologijos lėmė tiksliojo ūkininkavimo plėtrą Didžiosios Britanijos ūkiuose“,– įžvalgomis dalijosi konsultantas. Pasak I. Byčerio Džono, precizinį ūkininkavimą yra pasirinkę apie 60 proc. visų Didžiosios Britanijos žemdirbių.

„Nestebina faktas, kad išmaniąsias technologijas savo ūkiuose diegia didžiųjų ūkių šeimininkai, kadangi dirbant didelius žemės plotus ekonominė nauda labiau pastebima. Galima sakyti, kad kol kas ne kiekvienas smulkus ūkininkas galėtų sau leisti įsigyti modernius įtaisus. Žinoma, ir smulkieji žemdirbiai negali pamiršti, kad ateityje vis tiek teks ūkininkauti saugant aplinką ir ieškoti būdų, kaip mažinti darbo sąnaudas. Galbūt jie negalės įsigyti visų technologijų, bet naudos kelias, pavyzdžiui, pasirengs dirvožemio sudėties žemėlapius ar kt.“, – mintimis apie ateities perspektyvas dalijasi I. Byčeris Džonas.

Anot konsultanto, netolimoje ateityje ūkininkai, siekiantys sutaupyti ir būti konkurencingais žemės ūkio rinkoje, turės naudotis išmaniosiomis žemės ūkio technologijomis.

Pagal užsienio spaudą