Tauragės r. respondentinių ūkių 2017 m. veiklos apžvalga

Gintarė Ciganė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tauragės r. biuro ekonomikos konsultantė

2018-11-14

© LŽŪKT nuotr.

Europos Sąjungos (ES) šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), analizuojama žemės ūkio padėtis. Šiam tikslui pasiekti sukurtas Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT), formuojamas žemės ūkio produkcijos gamintojų ūkinės ir finansinės veiklos rezultatų tyrimų pagrindu. Remiantis jame sukauptais duomenimis, atliktų socialinių ir ekonominių tyrimų rezultatai naudojami šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros politikai formuoti, nustatoma rinkos situacija, ES ūkininkų pajamos.

Tauragės r. 2017 m. surinkti ir išanalizuoti 32 respondentinių ūkių duomenys. Kad Tauragės r. yra gyvulininkystės kraštas, patvirtino ir tyrime dalyvavusių ūkių informacija – 19 ūkių užsiėmė tik gyvulininkyste, 6 vykdė mišrią veiklą, kurioje vyraujanti gyvulininkystė, ir 7 ūkiai specializavosi augalininkystėje.

2017 m. ūkininkai daugiausia augino žieminių kviečių, vasarinių miežių, žieminių kvietrugių, avižų, žirnių. Didžioji dalis šių augalų buvo sušerta auginamiems galvijams.

Atliktos analizės metu gauti Tauragės r. respondentų vidutiniai 2017 m. derlingumo duomenys palyginti su vidutiniais 2016 m. derlingumo duomenimis. Rezultatai pateikti 1 pav.

1 pav. Dažniausiai augintų žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas, t/ha

Apibendrinę lentelėje pateiktus duomenis, tai yra 2017 m. palyginę su ankstesniais metais, matome, kad augalų derlingumas netolygiai kito. Pastebime, kad derliaus rezultatams įtakos turėjo klimatinės sąlygos. 2017 m. suspėta laiku nuimti žieminius javus ir didžiausias teigiamas derlingumo pokytis buvo žieminių kviečių, t. y. atitinkamai 19,15 proc., žieminių kvietrugių iš 1 ha prikulta 4,25 proc. daugiau nei 2016 m. Vasariniai grūdiniai augalai – miežiai ir žirniai – nuimti pavėluotai, nes sutrukdė gausios liūtys, todėl gautas mažesnis ir prastesnės kokybės derlius.

Daugiausia rajono respondentų 2017 m. specializavosi gyvulininkystėje arba užsiėmė mišria ūkine veikla. Iš pateiktų anketų paaiškėjo, kad 10 respondentų turėjo melžiamų karvių. Viename ūkyje laikytos 255 karvės. Tai didžiausias rajono pienininkystės ūkis.

Analizuojant pienininkystės ūkių galvijų produktyvumą, matyti, kad vidutinis primilžis iš karvės 2015–2017 m. kito netolygiai ir tik 2016 m. buvo didesnis už Lietuvos respondentinių ūkių vidurkį (2 pav.). 2017 m. Tauragės r. iš vienos karvės gauta 5,24 t ir tai yra 6,85 proc. mažiau pieno nei Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis. Tokiam produktyvumo rodikliui įtakos galėjo turėti dėl nepalankių meteorologinių sąlygų suprastėjęs pašarų kiekis ir kokybė.

2 pav. Vidutinis primilžis iš karvės, t

Skaičiuojant veiklos efektyvumo rodiklius, įvertinta 2017 m. Tauragės r. respondentinių ūkių finansinė ir ekonominė būklė.

3 pav. Grynasis pelningumas, koef.

Grynasis pelningumas yra vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių ūkio veiklos efektyvumą, kuris pinigine išraiška rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Kuo pelningumas didesnis, tuo ūkio veikla vykdoma geriau. 3 pav. pateikta informacija leidžia daryti išvadą, kad visi ūkiai 2017 m. dirbo pelningai, o vidutinis jų grynojo pelningumo rodiklis buvo 0,46 (vidutiniškai Lietuvoje – 0,38).

4 pav. Skolos rodiklis, koef.

Įvertinant ūkininko gebėjimus vykdyti įsipareigojimus, skaičiuojami mokumo rodikliai. Jie labai priklausomi nuo ekonominių sąlygų – ekonomikai augant gerėja, o smunkant – prastėja.

Vienas iš pagrindinių mokumo rodiklių – skolos rodiklis, kuris rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį. Kuo jis didesnis, tuo didesnė finansinė rizika. Tauragės r. respondentiniai ūkiai gana stabilūs, nes įsigyjant turto naudojama daugiau nuosavų lėšų nei skolintų, o vidutinis skolos rodiklis 2016–2017 m. išliko nepakitęs ir siekė 0,1. Tai rodo, kad ūkių finansinė rizika yra pakankamai maža.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi