Tvari ir inovatyvi Šiaurės-Baltijos šalių sodininkystė

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas

2024-07-26

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas kartu su Estijos gyvybės mokslų universitetu (EMU) (projekto pagrindinis vykdytojas), partneriais iš Suomijos žemės ūkio konsultavimo asociacijos (SLF), Suomijos gamtos išteklių instituto (Luke), Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto (SLU), Norvegijos bioekonomikos tyrimų instituto (NIBIO) vykdo projektą ir siekia didinti vietinės sodininkystės produkciją, atsižvelgiant į tvariuosius Europos žaliojo kurso tikslus. Šiaurės-Baltijos šalių sodininkystėje sunaudojama daugiau trąšų ir augalų apsaugos produktų nei augalininkystėje. Reikia moksliniais tyrimais pagrįstų tyrimų siekiant įrodyti, kad įmanoma sumažinti trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimą.

Pagrindinis projekto tikslas – padidinti bendrą pagrindinių sodininkystės kultūrų gamybą Šiaurės ir Baltijos šalių regione, orientuojantis į tvarumą. Projektas apima tris tikslus, pirmasis – sumažinti trąšų naudojimą, pagal tikslinės augalų analizes, numatoma, kad tikslios braškių lapų fluorescencijos analizės leis sumažinti azoto sunaudojimą vienam hektarui iki 30 %. Antrasis tikslas - kuriant ir diegiant ligų prognozavimo modelius ir mažos rizikos biologinių pesticidų tinklą – sumažinti cheminių fungicidų naudojimą. Sukurti naujas ligų prognozavimo sistemas skirtas obelų vėžiui ir serbentų lapų dėmėtligei. Bus įvertintas augalinių ekstraktų slopinamasis poveikis braškių kekeriniam puviniui. Trečias tikslas – sukurti metodus naujai obelų veislių selekcijai, turinčias aukštą atsparumo lygį. InNoBaHort suteiks naujų praktinių žinių Šiaurės ir Baltijos šalių sodininkystei, kuriomis projekto metu bus dalinamasi su visuomene ir ūkininkais.

Estijos ir Suomijos mokslininkai nustatė, kad galima sumažinti azotinių trąšų panaudojimą iki 30 proc., nepakenkiant braškių derliui, bet taikant tikslinį tręšimą pagal augalo poreikius. Atlikus 82 mėginių tiksliąją braškių lapų rentgeno spindulių fluorescencijos analizę (EDXRF), buvo nustatyta, kad 60 proc. mėginių neviršijo optimalios azoto (N) normos, 38 proc. mėginių viršijo azoto optimumą ir tik 3 mėginiai rodė N trūkumą. Tyrimai taip pat parodė, kad iš tirtų mėginių, mitybinio elemento cinko (Zn) braškėms trūko labiau, net 61proc. mėginių buvo žemiau Zn optimumo, 35 proc. siekė rekomenduojamas normas, o trys mėginiai viršijo Zn normas. Kitas labai svarbus mitybinis elementas braškėms yra kalcis (Ca). Jo trūkumas braškėse itin jaučiamas gegužės-birželio mėn., iš tirtų mėginių – 39 proc. rodė ženklų Ca trūkumą, nors 61 proc. svyravo rekomenduojamose Ca normose. Kitas projekto etapas – atrinkti braškių veisles, kurioms reikėtų mažiau trąšų bei daugiau dėmesio bus skiriama braškių tręšimui per lapus, koreguojant jį pagal tikslinius augalų poreikius.

Antrajam uždaviniui pasiekti, Norvegijos ir Suomijos mokslininkai kuria naujus modelius prognozuoti paprastojo obelų vėžio plitimą ir lapų dėmėtliges juoduosiuose serbentuose bei tobulina obelų rauplių ir kekerinio puvinio braškėse prognozavimo modelius. Be to, Norvegijos mokslininkų komanda perduos žinias apie esamas sodo augalų ligų prognozavimo sistemas Estijos, Suomijos ir Lietuvos vaisių ir uogų augintojams. Šių metų kovo 6 dieną įvyko tarptautinis žinių sklaidos seminaras sodininkams, kuriame Norvegijos ir Latvijos mokslininkai dalijosi savo patirtimi apie alternatyvias augalų apsaugos priemones obelims bei obelų apsaugos sistemas paremtas įvairiais prognozavimo modeliais.

Lietuvos mokslininkai projekto metu siekia surasti veiksmingą augalinių ekstraktų derinį nuo kekerinio uogų puvinio ir taip sumažinti braškėse naudojamų sintetinių fungicidų kiekį. Savo patirtimi dalinsimės su Estijos mokslininkais, kurie mūsų ištirtus ir atrinktus augalinių ekstraktų derinius testuos Estijos sąlygomis.

Pav. 1 Kompetencijos.

Pastaruoju metu labai daug kalbama apie biologinių ir alternatyvių augalų apsaugos produktų ir priemonių naudojimą. Mums buvo svarbu sužinoti vaisių ir uogų augintojų nuomonę apie šių produktų naudojimą bei ūkininkų žinias apie kenksmingųjų organizmų daromą žalą, ar jie geba ir moka identifikuoti problemas susijusias su augalų apsauga. Parengėme klausimyną, kuriuo siekėme įvertinti, kokių žinių turi Lietuvos ūkininkai. Rezultatai atskleidė, kad dauguma respondentų turi žinių apie augalų ligas - 61,90 proc. ūkininkų žino apie augalų ligas ir žino, kur rasti daugiau informacijos. Apklausa parodė, kad tik 9,52 proc. ūkininkų turi žemės ūkio srities išsilavinimą, o žinių jie įgyja specializuotuose kursuose (33,33 proc.) arba naudojasi konsultantų paslaugomis (21,43 proc.). Tik 5,13 proc. respondentų naudoja ligų ir kenkėjų prognozavimo modelius, o dauguma ūkininkų kenksmingųjų organizmų stebėseną atlieka savarankiškai (64,10 proc.). Į klausimą apie biologinių produktų ir alternatyvių priemonių naudojimą teigiamai atsakė 11,76 proc. apklaustųjų. Kaip alternatyvias augalų apsaugos priemones ūkininkai įvardija, kad piktžoles šalina mechaniškai (29,49 proc.), šalina užkrėstus augalus (23,53 proc.), naudoja mulčius (21,57 proc.). Paklausus respondentų nuomonės apie biologinių produktų efektyvumą, 59,09 proc. ūkininkų mano, kad biologiniai augalų apsaugos produktai yra veiksmingi, bet neprilygsta cheminiams produktams. Apklaustieji ūkininkai įvardijo, kad naudoja ne tik kompleksines trąšas (23,89 proc.), bet taip pat papildomam tręšimui naudoja mikroelementines trąšas (17,05 proc.) bei įvairius biostimuliatorius, dumblių ekstraktus, amino ir humines rūgštis ir tai sudaro 8-14 proc. Taigi, apklausa parodė, kad įvairios biologinės ir alternatyvios augalų apsaugos priemonės domina augintojus ir jo gan sparčiai skinasi kelią į sodo augalų auginimo technologijas, augintojai yra suinteresuoti kelti savo kompetencijas įvairių dalykinių seminarų metu.

Pav. 2. Kenksmingųjų organizmų stebėsena.

Trečiame projekto veiklų pakete siekiama ištirti naujas obuolių veisles, turinčias aukštą atsparumo obelų vėžiui lygį. Tuo tikslu siekiama įgyti naujų mokslinių žinių apie obelų vėžio sukėlėjo Nectria ditissima biologijos ypatumus Šiaurės ir Baltijos šalių regione. Šis patogenas labai aktyvus obelų soduose, kurie auginami pagal intensyvias priežiūros technologijas, nes ten vaismedžiai auga sparčiau ir vėžio pažeidimai labai greitai pasireiškia ant jaunų sparčiai augančių ūglių. Jaunos šakutės ir ūgliai nudžiūsta, labai sutrumpėja vaismedžių amžius, o dėl stipraus pažeidimo vaismedis žūsta. Specifinių augalų apsaugos produktų nuo vėžio trūksta, atsparių obelų veislių nėra, liga praktiškai neišgydoma.

Manome, kad skirtinguose ir tuo pačiu panašiose obelų augimo Šiaurės ir Baltijos šalių regionuose obelų veislėse veikia skirtingi atsparumo komponentai. Ieškomi senų ir naujų veislių atsparumo komponentai bei perspektyvios selekcinės veislės bus vertinamos akcentuojant vėžį. gemalų plazmoje, kurios jautrumas vėžiui nebuvo įvertintas. Projekto metu vykdoma patogenų izoliatų atranka ir augalų testų bei patvirtintų molekulinių žymenų metodai sukaups reikalingas mokslines žinias siekiant sukurti naujas atsparias vėžiui obelų veisles.

Pav. 3. Ūkyje naudojami biologiniai produktai ir alternatyvios priemonės.

Projektas skirtas suvienyti, stiprinti ir ugdyti naujas kompetencijas mokslo, konsultavimo ir verslo srityse Šiaurės ir Baltijos šalių regione, nukreipiant jas tvarios sodininkystės produkcijos kokybės gerinimui. Vykdant mokslinę projekto veiklą taip pat skatinamas jaunųjų mokslininkų įsitraukimas ir mobilumas, sukauptų naujų žinių sklaida įvairiose šalyse. „InNoBaHort“ projektas suteiks svarbių žinių ir patirčių Šiaurės ir Baltijos šalių tvarios sodininkystės plėtojimui. Projektui finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-NORDFORSK-23-6].

Parengė

LAMMC Projekto vykdytoja Lietuvoje dr. Alma Valiuškaitė

LAMMC Projekto vadovas Lietuvoje dr. Neringa Rasiukevičiūtė