Širvintų rajono respondentinių ūkių 2015 m. veiklos rezultatai

Mindaugas Gečys

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Širvintų r. biuro finansinės apskaitos konsultantas

2016-11-09

Įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką ES šalyse nuolat stebima žemės ūkio padėtis – ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Tai padeda daryti Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą.

ŪADT sistema veikia jau nuo 1965 m. ir nuolat tobulinama, atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Kiekviena ES šalis privalo į ŪADT teikti savo ūkių duomenis.

Lietuva įsipareigojusi Europos Komisijai pateikti 1000 respondentinių ūkių duomenis. Senųjų ES valstybių patirtis rodo, kad tyrimas turi apimti gerokai didesnį ūkių skaičių, kad būtų patenkinti šalies poreikiai ir pakankamai ūkių išliktų keičiantis struktūrai, todėl renkami šiek tiek daugiau nei 1300 ūkių duomenys.

Apibendrinti 21 rajono respondentinių ūkio duomenys

Širvintų rajone analizuotas 21 ūkis. Iš tyrime dalyvavusių ūkių 10 užsiėmė augalininkyste, 11 – mišria veikla, 1 – produkcijos perdirbimu.

Rajono respondentiniai ūkiai gana dideli. Vidutinis dirbamos žemės plotas 2015 m. buvo 157,73 ha, 2014 m. – 129,7 ha, tai yra 28,03 ha arba 18 proc. mažiau nei 2015 metais. 2013 m. vidutinis žemės plotas buvo 167,84 ha, tai yra 10,11 ha arba 6 proc. daugiau nei 2015 metais.

Vidutinis Lietuvoje analizuotų respondentinių ūkių plotas 2014 m. buvo 43,27 ha, tai yra 86,43 ha mažiau nei 2014 m. ir 114,46 ha mažiau nei 2015 m. Širvintų rajone. Taigi, Širvintų r. respondentiniai ūkiai buvo gerokai didesni nei Lietuvos vidurkis.

1 lentelė. Vidutinis Širvintų r. respondentinių ūkių žemės plotas 2013–2015 m., ha

Augalininkystė

Populiariausi Širvintų r. ūkiuose 2015 m. buvo žieminiai kviečiai. Juos augino 12 ūkininkų, tai yra 57 proc. analizuotų ūkių. Antroje vietoje buvo miežiai ir avižos. Juos augino 9 ūkininkai. Grikius augino 7 ūkininkai, lauko daržoves – 6, o kvietrugius ir bulves – 5 ūkininkai.

Kviečių, miežių, avižų ir rapsų derlius 2015 m. buvo didžiausias per 2013–2015 m. laikotarpį (1 pav.). Kviečių derlingumas 2015 m. – 4,09 t/ha, tai yra 0,65 t daugiau nei 2014 m. ir 0,51 t daugiau nei 2013 metais.

1 pav. Pagrindinių Širvintų r. augintų žemės ūkio augalų derlingumas 2013–2015 m., t/ha

Nors kviečių derlingumas Širvintų r. didėjo, vis tiek labai atsiliko nuo Lietuvos vidurkio. Lietuvos respondentiniuose ūkiuose 2015 m. vidutinis žieminių kviečių derlingumas buvo 5,71 t/ha (Lietuvos statistikos departamento duomenys). Tai yra net 39,6 proc. (1,62 t/ha) didesnis nei Širvintų r. analizuotuose ūkiuose.

2 lentelė. Žemės ūkio augalų derlingumas Širvintų r., t/ha

Kaip ir kviečių, kasmet didėja miežių ir rapsų derlingumas. Miežių 2015 m. prikulta vidutiniškai 0,77 t/ha daugiau nei 2013 metais. Rapsų derlingumas 2015 m. 1,39 t/ha didesnis nei 2013 metais. Avižų derlius taip pat didžiausias 2015 metais.

Pajamų struktūra

Širvintų r. respondentinių ūkių pajamų struktūra kito nežymiai. Daugiau nei 70 proc. per analizuotą laikotarpį sudarė augalininkystės pajamos. 2013 ir 2014 m. ūkiai gavo pajamų tik iš augalininkystės ir gyvulininkystės. Per 2015 m. gauta pajamų už turto nuomą ir produkcijos perdirbimą.

3 lentelė. Širvintų r. ūkių žemės ūkio pajamų struktūra pagal veiklos rūšis 2013–2015 m., proc.

Veiklos rodikliai

Iš 21 analizuoto ūkio 2015 m. 9 ūkių veikla buvo nuostolinga, o likusieji 12, t. y. 57 proc., dirbo pelningai. Vidutinis grynojo pelningumo rodiklis rajone 2015 m. buvo –0,06. Šis rodiklis pinigine išraiška rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Neigiama rodiklio reikšmė rodo, kad gavus pajamų už 1 eurą, patirtas nuostolis yra 6 euro centai. Esant tokiai situacijai, labai gelbsti tiesioginės išmokos ir kita ES ir Lietuvos parama. Širvintų r. respondentinių ūkių pajamų struktūroje subsidijos sudarė 34,49 procento.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi