Saugokime bulvių pasėlius nuo bulvių maro ir kitų žaladarių

Pagal LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkų rekomendacijas parengė Vigita Valatkevičiūtė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Švenčionių r. biuro augalininkystės konsultantė

2012-07-05

Maras – pavojingiausia bulvių liga, pažeidžianti šių augalų lapus, stiebus, lapkočius, ūglius, gumbus, kartais pumpurus ir uogas. Kadangi pastarosiomis savaitėmis vyravo ypač drėgni su besikaitaliojančia šiluma orai, ši grybinė liga pastebėta bulvių pasėlyje.

bulviu-maras-ir-zaldariai Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos įrengtų bandymų duomenimis, liepos 2 d. rytinėje Lietuvos dalyje bulvių išsivystymo tarpsnis yra BBCH 59–65 (nuo žiedyno pasirodymo iki žydėjimo). Būtent šiuo bulvių vystymosi tarpsniu rasta pirmųjų maro požymių (1 nuotrauka). Vyraujant drėgniems orams ir temperatūrai svyruojant apie +15–25 °C, žinoma, jog maras pasirodęs pasėlyje, dideliu greičiu pradeda plisti ir kituose gretimuose bulvių augintojų laukuose.

Kaip apsisaugoti nuo šios žalingos grybinės ligos? Jei įsivyrautų labai sausi ir karšti orai, maro plitimas sustotų, bet, įsivyravus palankiom oro sąlygoms, vėl atsinaujintų jo vystymasis. Kai prognozuomi lietingi orai, tai rekomenduojama skubiai purkšti fungicidais.

Fungicidus reiktų rinktis didesnio veikimo spektro, kad apsaugotų ir stabdytų ne tik maro, bet ir sausligės plitimą. Per sparčiausią bulvių augimą purškiama sisteminiais fungicidais, bet ne daugiau kaip du ar tris kartus kas 10–14 dienų. Po žydėjimo, vyraujant palankioms maro sukėlėjui vystytis oro sąlygoms, purškiama translaminarinių ir kontaktinių fungicidų mišiniais kas 5–10 dienų arba kontaktiniais fungicidais kas 5 dienas. Po žydėjimo, esant nepalankioms ligai plisti sąlygoms, purškiama kontaktiniais fungicidais kas 7–10 dienų. Purškiant kontaktiniais fungicidais, geriau purkšti dažniau, bet mažesnėmis registruotomis normomis, nei rečiau, naudojant didesnes registruotas normas. Purškimams, pagal turimas galimybes, reikėtų rinktis skirtingas veikliąsias medžiagas turinčius fungicidus.

Pastebėta, jog šiemet bulvių pasėlius, o ypač jautresnes jų veisles, kamuoja ir sausligė, kuri pažeidžia bulvių lapus, stiebus ir gumbus. Sausligė užsikrečia nuo sporų, kurios peržiemojusios ant senų bulvienojų, ligotų gumbų, platinamos lietaus ir vėjo. Bulvių sausligė gali sukelti ankstyvą bulvienojų senėjimą ir taip sumažinti derlių.

Virusinės ligos ryškiausiai yra matomos bulvių butonizacijos–žydėjimo metu (BBCH 51–69). Virusinių ligų sukėlėjai žiemoja sėkliniuose gumbuose. Profilaktinė apsauga, kai virusuoti augalai, kurie išsiskiria iš sveikų kerų, pašalinami ir sunaikinami.

Bulvių laukuose, apžiūrint augalus, randama amarų ant senesnių lapų apatinės pusės. Jie daug žalos nepadaro, bet jų žalingumas didesnis, nes platina virusines ligas. Reikėtų pasirinkti sisteminio veikimo insekticidą, kad apsaugoti pasėlių bulvienojus nuo amarų, kurių šiais metais nemažai.

Taip pat norime atkreipti dėmesį į kolorado vabalų lervas. Iš suaugėlių sudėtų kiaušinėlių išsirito pirmosios, tačiau labai alkanos lervos. Jaunos lervos geriausiai sunaikinamos purškiant sisteminiais ar kontaktiniais insekticidais. Insekticidus rekomenduojama naudoti, kai ant 10 proc. kenkėjo užpultų kerų randama po 10–15 lervų. Kadangi vieno purškimo dažniausiai neužtenka, kad kenkėjas neįgytų insekticidui atsparumo, reikėtų naudoti skirtingo veikimo pobūdžio produktą.

Jei bulvienojams kenkia kolorado vabalų lervos ir purškimo laikas sutampa su apsauga nuo maro, tai reikėtų pridėti insekticidą. Jei kiltų neaiškumų, Jums gali patarti Konsultavimo tarnybos rajonų biurų augalininkystės konsultantai.