Gruodžio 30 d., pirmadienis | 24
Rapsų baltasis (sklerotinis) puvinys – viena pavojingiausių grybinių ligų
Pagal LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkų rekomendacijas parengė Vilma Kačinskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Ukmergės r. biuro augalininkystės konsultantė
2012-05-15
Pastaraisiais metais rapsų derlingumui ypač daug žalos padaro išplitusios grybinės ligos. Pagrindiniai jų išplitimo „kaltininkai“ – didėjantys rapsų plotai ir besikeičiantis klimatas. Viena pavojingiausių grybinių ligų – rapsų baltasis (sklerotinis) puvinys. Kaip nuo jos apsaugoti žieminių rapsų pasėlius, kurie jau žydi?
Sklerotinis puvinys pažeidžia apie 400 augalų rūšių – rapsus, sojas, saulėgrąžas, garstyčias, lauko pupas, žirnius, pupeles, melionus, agurkus, pomidorus, morkas, bulves ir kt. Ligai jautrūs ne tik kultūriniai augalai, bet ir daugelis dviskilčių piktžolių. Ligos plitimą skatina besikeičiantys drėgni ir sausesni periodai.
Kaip sklerotinis puvinys plinta
Ligos sukėlėjo skleročiai randami dirvoje, kur gyvybingi išlieka dagiau kaip 10 metų. Jiems sudygti būtina drėgmė. Kadangi pavasaris vėlavo, o drėgmės dirvoje daugelyje šalies regionų pakako, tai skleročiams dygti susidarė palankios sąlygos. Be to, rapsai gerai peržiemojo, pasėliai yra tankūs ir vešlūs, tad drėgmė išsilaiko ilgiau.
Yra galimybė, kad grybo sukėlėjo askosporoms plisti oru bus palankios sąlygos ir jos pateks ant žiedlapių. Jiems nukritus, rapsų lapų priaugimo vietose bus paranku askosporoms sudygti. Priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, užsikrėsti rapsai gali žydėjimo pradžioje, viduryje arba viso žydėjimo metu.
Ligos simptomai
Pirmieji matomi ligos simptomai gali pasirodyti iš karto po rapsų žydėjimo, tačiau dažniausia liga pastebima rapsų brendimo tarpsniu. Sutrikus pažeistų augalų stiebo funkcijoms, nebeįsisavinamos maisto medžiagos, augalas anksčiau pradeda bręsti (gelsvi augalai išryškėja dar žaliame pasėlyje). Kai infekcija labai stipri, augalai gali žūti, o išlikę subrandina mažą derlių ir smulkesnes sėklas.
Ant rapsų stiebų, šoninių šakų ar net ankštarų pasirodo baltos dėmės, kurios drėgnu oru pasidengia balta vatos pavidalo grybiena. Kai sausa, grybiena pradingsta, tačiau stiebas pažeidimo vietose būna baltas, tuščiaviduris, o viduje susiformuoja įvairaus dydžio kieti skleročiai – grybienos telkiniai. Iš pradžių jie būna balti, vėliau pajuoduoja ir po pjūties su ražiena patenka dirvą. Labai drėgnu oru nuo pažeistų augalų grybas perauga ant gretimų, ir taip liga plinta.
Apsauga nuo sklerotinio puvinio
Siekiant apsaugoti rapsų pasėlius nuo sklerotinio puvinio, pirmiausia reikia stengtis nesudaryti sąlygų šiai ligai plisti. Sklerotinis puvinys – sėjomaininė liga, todėl labai svarbu, kad jautrūs ligai augalai į tą patį lauką grįžtų ne dažniau kaip kas 4–5 metai. Javai, kukurūzai ir varpinės žolės ja neserga, todėl auginant tokius augalus ir naikinant piktžoles, dirvoje galima sumažinti skleročių gyvybingumą.
Taip pat rekomenduojama pasėlių pernelyg nesutankinti. Dėl vešlios augalų lapijos ir geresnio drėgmės režimo pasėliuose ligai plisti susidaro palankesnės sąlygos, todėl reikėtų vengti pernelyg gausaus rapsų tręšimo azoto trąšomis.
Sklerotinio puvinio sukėlėjo sporos yra lengvos ir sklinda oru. Ligos išplitimo rizika dar didesnė tuose pasėliuose, kur dirva dirbama be plūgo. Mat žemę dirbant beverstuviniu būdu, daugiau skleročių išlieka viršutiniame dirvos sluoksnyje, o kai dirva drėgna, rapsų žydėjimo pradžioje sudygsta. Šiuo metu sklerotiniam puviniui atsparių rapsų veislių dar nesukurta, todėl tenka naudoti aktyvias apsaugos priemones – fungicidus.
Fungicidai nuo sklerotinio puvinio efektyvūs tik tada, kai naudojami užkrato metu, t. y. žydint rapsams (BBCH 63, kai žydi 30 proc. rapsų žiedo ir pradeda kristi pirmieji žiedlapiai). Tuo metu panaudoti fungicidai sunaikina dygstančias sporas ir neleidžia ligos sukėlėjo grybienai įaugti į augalo audinius ir sukelti ligos.
Kadangi žydinčius rapsų pasėlius labai mėgsta bitės, naudoti fungicidus reikėtų itin atsargiai, kad nekiltų neigiamų pasekmių. Apie numatomą žydinčių rapsų pasėlio purškimą būtina informuoti artimiausius bitininkus, o purkšti žydinčius rapsus galima tik vėlai vakare, bitėms sugrįžus į avilius. Kad purškiamas tirpalas geriau padengtų augalus, rekomenduojama naudoti daugiau vandens (1 ha 300–400 l).
