Plungės rajono respondentinių ūkių 2012 metų veiklos apžvalga

Neringa Uselienė

LŽŪKT Plungės r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė, teikianti ir ekonomikos paslaugas

2013-12-15

Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą, teisės aktais yra įpareigota teikti 1000 respondentinių ūkių duomenis Europos Komisijai. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) yra atsakingas už Ūkio apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) plėtojimo darbus, duomenų sisteminimą ir pateikimą į ES ŪADT. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsako už ūkių įtraukimą į ŪADT, apskaitos tvarkymą, duomenų surinkimą ir perdavimą LAEI. Respondentinių ūkių yra visuose Lietuvos rajonuose, esančiose skirtingose gamtinėse zonose, todėl duomenyse atsispindi įvairios ūkininkavimo sąlygos.

Analizuoti atrinktų rajono ūkių duomenys

Šiais metais į ŪADT Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Plungės rajono biuro darbuotojos už 2012 m. rinko duomenis iš 32 ūkių. Trys iš jų yra Rietavo savivaldybei priklausantys ūkiai.

Analizuodami Plungės rajone atrinktų respondentinių ūkių bendrą žemės plotą, matome, kad 2012 m. rajone vienas ūkis dirbo vidutiniškai 80,96 ha žemės, o tuo tarpu 2011 m. Lietuvoje vienas respondentas dirbo vidutiniškai 42,12 ha žemės. Galime teigti, kad vidutinis Plungės rajono ūkis yra didesnis už vidutinį Lietuvos ūkį.

Plungės rajonas patenka į Žemaitijos zoną, kur vyrauja mažesnį našumą turintys žemės plotai, todėl šiame regione labiau vystomi pienininkystės ūkiai. 2012 m. melžiamas karves laikė 22 iš 32 ūkių, vidutiniškai po 24 karves. Primilžis iš vienos karvės 2012 m. – 5135 kg, kai tuo tarpu 2011m. Lietuvoje iš vienos karvės primelžta vidutiniškai 5089 kilogramai. Galime pasidžiaugti, kad primilžiai palaipsniui didėjo.

Pieno primilžis rajono respondentiniuose ūkiuose, kg

Daugiausia respondentiniuose ūkiuose auginta miežių, avižų, grūdinių augalų mišinio, kvietrugių. Keturiuose ūkiuose 2012 m. auginti rapsai. Vis daugiau ūkininkų renkasi auginti bulves.

Kapitalo pakankamumo rodiklis parodo, kokį procentą turte sudaro nuosavybė, t. y. kiek turto ūkis yra įsigijęs nuosavomis lėšomis. Kuo reikšmė didesnė – tuo didesnis ūkio stabilumas. Plungės rajone 2012 m. šis rodiklis siekia vidutiniškai 92, 2011m. Lietuvoje šis rodiklis siekė vidutiniškai 88.

Bendrojo įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika. Plungės rajone ši reikšmė siekia 0,12. Normalu, kai šis rodiklis yra 0,4–0,6. Tai rodo, kad rajono ūkiai nelinkę skolintis ir bando verstis savomis lėšomis.

Bendrasis pelningumas rodo, kiek vienam pardavimų litui tenka bendrojo pelno (skirtumas tarp pardavimo kainos ir savikainos). Šis vidutinis Plungės rajono respondentų rodiklis nėra geras – 0,03. Analizuojant 32 ūkius, iš jų 10 dirbo nuostolingai, tai ir lėmė bendrą žemą rodiklio reikšmę. Taigi beveik trečdalis ūkių neišsiverstų be subsidijų. 2012 m. rajono respondentinių ūkių pajamose subsidijų dalis sudarė 33,3 proc., kai tuo tarpu 2011 m. Lietuvos vidurkis buvo tik 21,9 procento.

Turto apyvartumas parodo, kaip efektyviai ūkis naudoja visus išteklius, kiek vienas turto litas sukuria pajamų. Lyginant respondentinius ūkius, Plungės rajone 2012 m. šis rodiklis buvo vidutiniškai 0,24, Lietuvoje 2011 m. – 0,21. Kuo rodiklis didesnis, tuo efektyviau valdomas turtas.