Gruodžio 22 d., sekmadienis | 24

Svarstantiems apie nuosavą verslą kaime

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt
2022-05-18

Pradedančius verslą kaimo vietovėje Konsultavimo tarnyba kviečia naudotis įmonės steigimo paslauga.

Pastaruoju metu suteikiama nemažai galimybių ketinantiems kurti ir plėtoti verslą kaime: dirbti pagal verslo liudijimą arba kurti savo mažą įmonę ir kepti pyragus, gaminti baldus ar vystyti kaimo turizmą. Neretai ieškodami stimulo imtis veiklos ir jos ėmęsi, dairomės sėkmės pavyzdžių, naujų koncepcijų ar paprasčiausios pagalbos. Ją suteikti pasirengusi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, kuri bendradarbiauja ne tik su pasirinkusiais žemės ūkio kryptį. Apie tai, kokią pagalbą plėtojantiems verslą kaime gali suteikti nešališki konsultantai, kalbamės su įstaigos Konsultavimo paslaugų ir produktų valdymo skyriaus vadove Reda Milčiuviene.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Sakoma, kad verslumas – tai gebėjimas atrasti savo pašaukimą. Kaip jį atrasti pradedantiesiems padeda Konsultavimo tarnyba?

Su šiuo teiginiu sutikčiau iš dalies. Verslumo samprata yra labai plati. Savo pašaukimo suvokimas ir jo atradimo džiaugsmas – tai tik kelio pradžia, kuri nebūtinai bus lengva ir sėkminga. Pirmiausia, žmogus turi tikėti savo idėja, pasitikėti savimi, būti iniciatyvus, ambicingas, gebėti numatyti kelis žingsnius į priekį, jausti atsakomybę ir stiprią vidinę motyvaciją. Verslumą labiau apibūdinčiau kaip gebėjimą idėją paversti pelninga veikla, prisiimant visas galimas rizikas ir, žinoma, jei ši idėja yra ir jūsų pašaukimas sukurti ką nors gražaus, užauginti, skaniai pagaminti, suteikti džiaugsmą ar žinių, visuomet tas kelias bus šiek tiek lengvesnis.

Mes nesiūlome verslo idėjų. Gyvenimiška patirtis rodo, kad „primestas” verslas dažnai būna pasmerktas nesėkmei, jei žmogui nepatinka tai, ką jis daro ar ketina daryti. Mes kalbamės ir konsultuojame tuos, kurie ateina jau turėdami vieną ar kelias verslo idėjas, yra motyvuoti ir nori pasitarti, „sudėti visus taškus ant i”, kad būtų lengviau apsispręsti, kuriuo keliu eiti. Apjungus jėgas, visuomet galima nuveikti daugiau.

Biržuose natūralios kosmetikos parduotuvę „Mokarda“ įkūrusios mama Arnita (viduryje) ir dukra Diana džiaugiasi, kad nei dėl abejonių savo jėgomis, nei dėl vyraujančių stereotipų nenuvijusios verslo minčių šalin. Verslo apkaitą joms tvarko Konsultavimo tarnybos konsultantė Jūratė Ratnikienė, kuri buvo viena pirmųjų, palaikančių verslininkių idėją.

Įmonė taip pat keičia ir pildo savo paslaugų krepšelį. Ūkininkus konsultuojate jau beveik tris dešimtmečius. Kodėl nutarta konsultuoti ir pasirinkusius ne žemės ūkio verslo kryptį?

Ši kryptis buvo pasirinkta tikslingai atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkos ir rinkos sąlygas, analizuojant naujosios Bendrosios žemės ūkio politikos gaires, aplink vykstančius pokyčius ir tendencijas, kurios didžiąja dalimi susijusios su klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos priemonėmis. Manome, kad šios priemonės skatins socialinių verslų įsikūrimą kaimiškose vietovėse, todėl Konsultavimo tarnyba išplėtė savo teikiamų paslaugų krepšelį norėdama prisidėti ir dalintis turima patirtimi su ketinančiais kurti savo ateitį kaime.

Kokių sričių verslininkai kreipiasi į Konsultavimo tarnybą?

Dažniausiai kreipiasi jauni žmonės, atsikėlę iš miesto į kaimą ir paveldėję šiek tiek žemės. Norintys įgyvendinti idėją gyventi ne tik sveikoje ir švarioje aplinkoje, bet ir tvariai vystyti veiklą, kuri širdžiai būtų miela ir socialiai atsakinga. O čia jau reikia gerai pasukti galvą, kaip tą idėją realizuoti.

Taip pat grįžta emigrantai, kurie parsiveža idėją iš užsienio ir nori pradėti verslą kaimo vietovėje. Galų gale ir ūkininkai, turintys nedidelius ūkius ir iki šiol gaminę tik pirminę produkciją, bando pradėti kurti produkto pridėtinę vertę jį perdirbdami ar užsiimdami papildoma veikla, kad galėtų diversifikuoti savo veiklą ir užsitikrintų didesnį pajamų stabilumą.

LŽŪKT Akmenės r. biuro klientai Stanislovas ir Gitanas Bačiuliai sėkmingai teikia apgyvendinimo paslaugas.

Kuo pradedantiesiems verslininkams, pavyzdžiui, ketinantiems įsteigti įmonę, gali padėti Konsultavimo tarnyba? Kuo išsiskiriate iš kitų, teikiančių panašias paslaugas?

Pradedančius verslą Konsultavimo tarnyba kviečia naudotisįmonės steigimo paslauga. Mes ne tik padedame sutvarkyti reikiamus dokumentus, bet ir pagal konkrečią situaciją padedame apsispręsti renkantis tinkamiausią verslo formą, supažindiname su mokestiniais įsipareigojimais.

Kuo skiriamės nuo kitų įmonių, teikiančių šią paslaugą? Esame konsultavimo paslaugų versle beveik tris dešimtmečius. Pirmiausia, mes, kaip įmonė, esame sukaupę nemažai patirtiesžemės ūkio srityje. Kodėl tai yra pranašumas? Juk kuriant verslą kaime mažiau ar daugiau susiduriama su žemės ūkiu. Žinome, su kokiomis rizikomis susidurs verslą steigiantis klientas, galime tiksliau prognozuoti reikalingas investicijas ar kompetencijas, žinias pasirinktam verslui vystyti. Dėl tinklinės organizacijos struktūros turime galimybę veikti visoje Lietuvoje ir būti arti kliento teikdami jam verslo projektų rengimą finansavimui gauti, buhalterinės apskaitos, darbų saugos paslaugas, kurios yra neatsiejama verslo dalis – taip užtikriname nevienadienius santykius, o ilgalaikę bendrystę.

Lietuviams netrūksta verslumo, bet dažnai pritrūksta drąsos pradėti verslą. Galbūt kaime kuriamam verslui skiriamos valstybės, ES subsidijos, nemokamos konsultacijosgalėtų būti puiki paspirtis verslo pradžiai? Jūsų įžvalgos.

Parama pradėti verslą yra viena iš galimybių, kuri gali paskatinti jo įkūrimą, ypač kai verslo pradžiai nėra finansinių išteklių, jų nepakanka arba žmogus nenori rizikuoti savo turtu.

Žemės ūkio ministerija teikė paramą ne žemės ūkio verslui pradėti kaimiškose vietovėse. Ši parama sulaukė didelio susidomėjimo, o tai tikrai atskleidžia, kad verslumo mūsų šalyje netrūksta. Vis dėlto, ši parama nebeskiriama, todėl norintys kurti verslą turėtų pasidomėti kitomis finansavimo galimybėmis.

Norintiems pradėti verslą kaimiškose vietovėse, vertėtų pasidomėti apie vietos veiklos grupių, Užimtumo tarnybos skiriamas paramas, tarp jų ir verslo pradžiai. Tai ypač aktualu bedarbiams, norintiems susikurti darbo vietą sau. Yra ir kitų galimybių, pavyzdžiui, lengvatinės paskolos ir panašiai. Kokiu keliu pasukti, priklauso nuo kuriamo verslo poreikių, rizikos tolerancijos ir kitų veiksnių.

Jeigu siekiama gauti paramą kaip subsidiją, svarbu žinoti, kad dažnu atveju skiriama tik dalis paramos nuo norimų įsigyti investicijų vertės ir reikės laikytis tam tikrų įsipareigojimų, kurie numatyti paramos teikimo taisyklėse. Vis dėlto, jei verslo planas parengtas tinkamai, jokių problemų vykdyti įsipareigojimus neturėtų kilti.

Nesvarbu, kokios srities verslą plėtotų, kiekvienas turi tvarkyti buhalterinę apskaitą, mokėti mokesčius, juos apskaičiuoti, deklaruoti ir pan. Kokias galimybes ir garantijas suteikia Konsultavimo tarnyba šioje srityje?

Buhalterinė apskaita visuomet buvo mūsų stiprioji pusė. Stebime visus pokyčius ir norime priminti, kad nuo gegužės 1-osios įsigaliojo finansinės apskaitos pokyčiai, kurie paliečia visus, vykdančius veiklą, kuria siekiama gauti bet kokių pajamų, išskyrus pajamas, gautas dirbant pagal darbo sutartį.

Konsultavimo tarnyboje dirbame ir paslaugas teikiame savo sukurta buhalterinės apskaitos programa „e-GEBA“, kuri mums suteikia galimybes būti lankstiems, pritaikyti ją kliento poreikiams. Atsižvelgdami į klientų pageidavimus, galime pateikti individualias ataskaitas, taip pat sparčiai keliaujame pirminių dokumentų skaitmeninimo keliu – tai leidžia klientams pateikti ir gauti dokumentus čia ir dabar nuotoliniu būdu bei matyti teikiamos paslaugos eigą, ataskaitas realiu laiku.

Mūsų tikslas – ilgalaikis bendradarbiavimas, todėl mums labai svarbus klientų pasitikėjimas. Kiekviena sudėtingesnė situacija analizuojama komandoje. Taip siekiama išvengti klaidų. Mūsų įmonė skiria daug dėmesio buhalterinės apskaitos konsultantų kompetencijoms ugdyti. Visa tai užtikrina teisingą ir laiku sutvarkytą buhalterinę apskaitą, o klientui – ramybę dėl teisingai apskaitomų finansų.

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Ramunė Sutkevičienė, LŽŪKT vyr. redaktorė