Svarbu laiku įgyvendinti kompleksinės paramos reikalavimus

Nacionalinė mokėjimo agentūra

2019-10-28

© LŽŪKT nuotr.

Kompleksinės paramos reikalavimus sudaro geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimai bei valdymo reikalavimai. Nustačius kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimų, sankcijos taikomos visai paraiškai, t. y. visoms išmokoms, taigi ūkininkai gali prarasti nemažą išmokų sumą.

Šių reikalavimų privalo laikytis pareiškėjai, gaunantys tiesiogines išmokas, taip pat paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“, „Su „Natura 2000“ ir „Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.

Šaltuoju metų laiku draudžiama skleisti laukuose mėšlą ir (ar) srutas

Ribojant žemės tręšimą mėšlu siekiama apsaugoti upes, ežerus, jūras bei kitus vandens telkinius nuo taršos cheminiais elementais, nitratais. Skleisti srutas ir mėšlą laukuose draudžiama šaltuoju metų laiku nuo lapkričio 15 d. iki kitų metų balandžio 1 d. Draudžiamuoju laikotarpiu laukuose negali būti randama neįterpto mėšlo. Vadovaujantis ES teisės aktais, dėl kompleksinės paramos reikalavimų laikymosi einamaisiais metais turi būti patikrinta ne mažiau kaip 1 proc. paraiškas pateikusių ūkininkų.

Mėšlo ir (ar) srutų tvarkymo reikalavimai

Gyvulius laikantys ūkininkai teisės aktų nustatytais terminais turi suženklinti bandose laikomus galvijus, avis, ožkas ir kiaules bei juos laiku įregistruoti Ūkinių gyvūnų registre. Vienoje vietoje laikant nuo 5 iki 100 sąlyginių gyvulių (SG), reikia įsirengti tinkamos talpos mėšlides ar srutų kauptuvus, ar rietuves prie tvarto. Laikant daugiau kaip 100 SG, mėšlą ir srutas privalu kaupti tvartuose, mėšlidėse ar srutų kauptuvuose. Mėšlidžių ir srutų kauptuvų talpa turi būti tokia, kaip nurodyta Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše.

Juodąjį pūdymą apsėti iki lapkričio 1 d.

Ūkininkai turi nepamiršti ariamojoje žemėje auginti žemės ūkio augalus, juodąjį pūdymą apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais reikia iki einamųjų metų lapkričio 1 d. Siekiant apriboti dirvos eroziją, draudžiama auginti kaupiamuosius žemės ūkio augalus (bulves, pašarinius ir cukrinius runkelius, kitus šakniavaisius ir šakniagumbius) statesniuose negu 12 proc. šlaituose.

Pateikti mėšlo pardavimo dokumentus ir (ar) sutartis

Nors atnaujinti informaciją apie praėjusiais kalendoriniais metais valdoje naudojamas mineralines bei organines trąšas, taip pat į Valdų registrą įkelti mėšlo pardavimo / perdavimo dokumentus ir (ar) sutartis dėl srutų išlaistymo, ūkininkai turėjo deklaravimo metu, tai nepadarę pareiškėjai kviečiami suskubti. Primintina, jei per metus patenkantis į dirvą bendrojo azoto kiekis viršija 170 kg/ha (tręšiant organinėmis trąšomis, ganant gyvulius), taikomos sankcijos, kurios gali siekti 3–5 proc. (pakartotinai nustačius pažeidimą – iki 15 proc.) išmokų pagal paraišką sumos. Azoto kiekis, tenkantis vienam dirvos hektarui, apskaičiuojamas pagal gyvulių laikytojo valdos kodą, valdoje laikomus SG dalijant iš valdoje deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto ir dauginant iš 100.

Naudingą informaciją apie kompleksinės paramos reikalavimus galima rasti skaitmeniniu formatu NMA parengtame leidinyje „Kompleksinės paramos ir žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų vadovas“. Leidinyje pateiktos gerąją bei blogąją praktiką iliustruojančios nuotraukos, padarytos patikrų metu, padės ūkininkams nustatyti, ar mėšlui ir (ar) srutoms laikyti įrenginiai atitinka keliamus reikalavimus.