Labiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėję žemdirbiai galės lengviau gauti finansinę paramą – Žemės ūkio ministerija siūlo sumažinti ekonominį gyvybingumą apibūdinantį grynojo pelningumo rodiklį. Jo reikšmė, vietoje šiuo metu reikalaujamų 2 proc., būtų ne mažesnė kaip 1 proc.
Šis rodiklis yra vienas svarbiausių projektų atrankos kriterijų, pretenduojant į paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones. Dėl pandemijos sukeltų apribojimų dalis žemdirbių patyrė daug nuostolių ir nebegali pasiekti būtino 2 proc. siekiančio ūkio pelningumo rodiklio, todėl automatiškai nebetenka galimybių gauti paramą. Grynasis pelningumas yra svarbus žemdirbio ekonominės veiklos rezultatams įvertinti. Jis apskaičiuojamas kaip grynojo pelno ir pardavimo pajamų, įskaitant dotacijas, susijusias su pajamomis, santykis.
Siekiant padėti žemdirbiams, mažesnė grynojo pelno rodiklio reikšmė būtų taikoma 2014–2020 m. KPP priemonėms, kurias įgyvendinant gali dalyvauti kiaulininkystės ir daržininkystės sektoriuose pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantys žemdirbiai. Taip pat ir paukštininkystės sektoriui (įskaitant paukščių laikytojus, kiaušinių gavybą, pakavimą ir (ar) perdirbimą).
Palengvinus ekonominio gyvybingumo rodiklių taikymą ir supaprastintus paramos gavimo sąlygas, šiuose sektoriuose veikiantys žemdirbiai, patyrę nuostolių dėl pandemijos, galėtų kreiptis paramos žemės ūkio valdoms modernizuoti, žemės ūkio produktams perdirbti, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, smulkiųjų ūkio subjektų bendradarbiavimui bei trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu.
Kitų sektorių subjektams taikoma grynojo pelningumo reikšmė nekeičiama ir turi būti didesnė arba lygi 2 proc.
Teisės aktą „Dėl Žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 3D-440 ,,Dėl ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, galite rasti čia.
Šiuo metu jis derinamas su visuomene.