© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt
Lietuva, siekdama užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą, šiemet pasinaudojo Europos Komisijos (EK) pasiūlytomis svarbiomis išimtimis ir netaikė dalies Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų. Kitais metais 7 GAAB ir 8 GAAB reikalavimai galios be išimčių, nes kol kas EK nėra jų pratęsusi.
Šiemet deklaruojant pasėlius ūkininkams leista nesilaikyti privalomojo augalų kaitos reikalavimo, taip pat nereikalauta, kad pareiškėjai ne mažiau kaip 4 proc. savo ariamosios žemės skirtų negamybinei veiklai (išimtis negaliojo tik dalyvavusiems ekologinėse sistemose).
Žemės ūkio ministerija yra pateikusi Europos Komisijai Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano keitimo projektą, kuriame yra ir keletas aktualių pasiūlymų dėl GAAB standartų įgyvendinimo. Vienas iš pagrindinių siūlomų pakeitimų yra susijęs su 7 GAAB (sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje auginamus pasėlius) reikalavimu.
Siūlymo esmė – įtraukti atsėliavimo (dvejus metus iš eilės auginamas tas pats pasėlis toje pačioje vietoje) galimybę ne didesnėje kaip 60 proc. ariamosios žemės ploto teritorijoje. Tai reiškia, kad pareiškėjai privalėtų laikytis minimalios augalų kaitos reikalavimo bent 40 proc. deklaruotos ariamosios žemės ploto – tas pats pasėlis negalėtų būti auginamas ilgiau nei vienerius metus tame pačiame lauke.
Žemdirbiai, ruošdamiesi rudeninei sėjai, turi žinoti: kol laukiama EK atsakymo, tebegalioja esamas 7 GAAB reikalavimas, kuris taikomas visoje valdoje:
Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, jog 7 GAAB reikalavimas galioja tik nuo kitų metų, 2024 m. pasėlis bus lyginamas su 2023 m. pasėliu, t. y. einamųjų metų pasėlis lyginamas su praėjusių metų pasėliu.
ŽŪM informacija