Naujos galimybės jungtis prie ūkininkaujančių santarvėje su gamta

Nacionalinė mokėjimo agentūra

2021-05-10

Praeitą savaitę buvo pakoreguotos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklės. Supažindiname su pagrindiniais taisyklių pakeitimais. Tikimės, kad palankios taisyklių nuostatos paskatins dar daugiau šalies žemdirbių prisijungti prie 7 tūkst. pareiškėjų, jau pasirinkusių gamtai draugišką ūkininkavimą.

Nuo balandžio 12 d. iki birželio 7 d. šalies žemdirbiai kviečiami deklaruoti žemės ūkio naudmenas, pasėlius ir kitus plotus bei gyvulius. Tiesioginių išmokų paraiškoje ūkininkai gali prašyti paramos ir pagal su plotu susijusias KPP priemones: „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Su Natura 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“.

Žemdirbiai, pasirinkę dalyvauti priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklose, turi puikias galimybes prisidėti prie biologinės įvairovės atkūrimo bei jos išsaugojimo, vykdyti aplinkai draugišką ūkininkavimą. Pareiškėjai ir toliau gali rinktis iš 13 šios priemonės veiklų. Remiantis praėjusių metų deklaravimo rezultatais, pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ buvo pateikta 6 825 paraiškos, deklaruota 109 093 ha ploto.

Pagrindiniai taisyklių pakeitimai

Nuo šių metų pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ naujus įsipareigojimus ūkininkai prisiims 3 metų laikotarpiui. Anksčiau įsipareigojimai buvo ilgalaikiai – 5, 6 ar 7 metai.

Dalyvaujant veikloje „Ražienų laukai per žiemą“ veikla vykdoma ne didesniame kaip 30 proc. ražienų laukams tinkamų augalų rūšių plote. Didžiausias pagal veiklą įsipareigotas ražienų plotas, už kurį skiriama parama, – ne didesnis kaip 50 ha. Pareiškėjams, kurie tiesioginėms išmokoms gauti deklaruoja iki 10 ha žemės ūkio naudmenų, ražienų plotas, už kurį skiriama parama dalyvaujant veikloje, neribojamas.

Pakoreguotose taisyklėse numatyta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) turi teisę paprašyti pareiškėjų pateikti įsipareigojimų įvykdymo įrodymus mobiliąja programėle „NMA agro“. Pareiškėjams nepateikus įrodymų, NMA privalo kitais būdais įsitikinti, kaip laikomasi įsipareigojimų.

Pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, įgyvendinantys atitinkamą veiklą, įsipareigoja laikyti arba gali laikyti atitinkamą SG skaičių (taisyklių 3 priede nurodyta, kaip perskaičiuojami (valdytojo ir (ar) partnerio) gyvuliai į SG). Pažymėtina, kad metinis SG vidurkis skaičiuojamas nuo praėjusių metų rugpjūčio 31 d. iki einamųjų metų liepos 31 d. pagal Ūkinių gyvūnų registre valdytojo ir (ar) partnerio vardu esančius duomenis.

Trąšų ir kalkinimo medžiagų naudojimo apskaitos žurnalas bei Atliktų ūkio darbų pagal veiklas žurnalas turi būti užpildyti (pildo pats pareiškėjas arba su seniūnijos darbuotojų pagalba) per 5 darbo dienas po atliktų darbų atskirame Paraiškų priėmimo informacinės sistemos modulyje. Žurnalai turi būti saugomi visą prisiimtų įsipareigojimų laikotarpį ir metus jam pasibaigus.

Pareiškėjai, dalyvaujantys veikloje „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, įsipareigoja nearti šlapynių ir jų nepersėti kultūrinėmis žolėmis.

SVARBU! Vykdant šienavimo, nuganymo, pievų tvarkymo įsipareigojimus draudžiama smulkintos žolės likučius paskleisti lauke. Taikomos išimtys, jei laikomas nustatytas laikomų žolėdžių gyvūnų metinis vidurkis. Metinis SG vidurkis skaičiuojamas nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. iki einamųjų metų liepos 31 d.

Vykdant veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ nenuganytos žolės likučių smulkinimas ir paskleidimas draudžiamas, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, jei žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudaro ne mažiau kaip 0,5 SG.

Vykdant veiklas „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“, „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“, „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, nušienautos ir nenuganytos žolės likučių smulkinimas ir paskleidimas draudžiamas, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,5–1 SG (vertinamas visų deklaruojamų pievų plotų ir laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų (galvijų, arklių, avių, ožkų) santykis.

Draudimas smulkintos žolės likučius paskleisti lauke negalioja dalyvaujantiems veikloje „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ ir pasirinkusiems griovių šlaitų sutvarkymą, kai nušienauta susmulkinta žolė gali būti paskleidžiama ant melioracijos griovio šlaito.

Kompensacinių išmokų dydžiai

KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklų kompensacinių išmokų dydžiai išliko tie patys:

„Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ – 101 Eur už ha;
„Specifinių pievų tvarkymas“ – 69 Eur už ha;
„Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ – 208 Eur už ha;
„Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ – 291 Eur už ha;
„Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“ – 160 Eur už ha;
„Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ veiklos sritys:

– „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ – 97 Eur už ha;

– „Daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ – 65 Eur už ha;

„Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“ – 221 Eur už ha;
„Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“:

– išvežant nušienautą žolę – 155 Eur už ha;

– nušienautą susmulkintą žolę paskleidžiant ant melioracijos griovio šlaito – 141 Eur už ha;

„Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ – 232 Eur už ha;
„Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“:

– daržovėms ir bulvėms – 318 Eur už ha;

– vaisiams ir uogoms – 336 Eur už ha;

„Dirvožemio apsauga“ už ankštinių augalų arba daugiamečių žolių auginimą – 45 Eur už ha;
„Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ – 134 Eur už ha;
„Ražienų laukai per žiemą“ – 99 Eur už ha.