• Temos
• Parama ir verslas

LŽŪKT misija – teikti paslaugas neskirstant ūkių

Jolanta Dalia Abarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė

2021-02-02

Šakių r. augalininkystės ūkį puoselėja jaunasis ūkininkas Povilas Valaitis.© LŽŪKT nuotr.

Viešojoje erdvėje pasigirsta kalbų, kad Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) dirba tik su dideliais ūkiais. Tai nėra tiesa. Įstaigai svarbūs visi ūkiai.

Daugelis Konsultavimo tarnybos klientų naudojasi LŽŪKT paslaugomis nuo pat ūkininkavimo pradžios. Iš jų dažnai girdime, kad LŽŪKT padėjo augti. Neklysime teigdami, kad klientų ūkiai didėjo, gamyba intensyvėjo naudojantis parama, kai sėkmingus verslo projektus rengė LŽŪKT konsultantai, nuolat konsultuojantis aktualiais klausimais, dalyvaujant LŽŪKT įgyvendinamuose projektuose, ūkininkams mokantis ir dalyvaujant lauko dienose, pagal visus reikalavimus tvarkant ūkių buhalterinę apskaitą ir naudojantis kitomis įstaigos konsultantų paslaugomis, o juk pradžia dažnai buvo tik keliolika hektarų. Taigi dirbti drauge, kad smulkūs ūkiai plėstų veiklą išnaudodami visas galimybes – buvo ir yra svarbi LŽŪKT misijos dalis.

Su LŽŪKT konsultantais nuo ūkininkavimo starto

LŽŪKT klientas jurbarkiškis Nerijus Blažys, 41 ha auginantis uogas, vaisius, daržoves, pasakojo, kad prieš gerą dešimtmetį apie ūkininkavimą negalvojo. Baigęs tuometinę Kūno kultūros akademiją ne vienus metus dirbo su vaikais, įsteigė sporto klubą. Likimo vingiai vėliau pasuko į Jurbarko rajono priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, kurioje dirbo ir nemažai ūkininkų. Štai tuomet, besikalbėdamas su kolegomis, Nerijus ir pradėjo gvildenti ūkininkavimo idėją – auginti uogas. Bendraminčiai ir patarė kreiptis į Konsultavimo tarnybos Jurbarko r. biuro konsultantus. „Sako, kreipkis: konsultantai patars ir padės apsispręsti. Jei patiks, pasirašysi sutartį, o konsultantai viską prižiūrės. Taip ir draugaujame iki šiol. Visus projektus, pradedant jaunojo ūkininko įsikūrimo, baigiant parama ūkiui modernizuoti, parengė konsultantai, naudojuosi parama konsultavimo paslaugomis įsigyti. Biure tvarkoma ir buhalterinė apskaita, konsultantai paima dirvožemio ėminius, rengia tręšimo planus. Naudojuosi įvairiomis programėlėmis. Stengiamės pasinaudoti viskuo, ką galime pritaikyti ūkyje“, – bendradarbiavimu su konsultantais džiaugiasi Nerijus.

„Iš pradžių buvau visiškai žalias, iš miesto atvykęs. Ypatingai džiaugiuosi, kad galėjau dalyvauti mokymuose. Buvo tokių nestandartinių. Konsultavimo tarnyba vežė į Lenkijos ūkius, Utenos mėsos kombinate buvome. Būna, kad kitus ūkius aplankome. Einame ir į privalomus mokymus. Visada dalyvauju, kad tik jų būtų. Ypatingai geri buvo Vytuko ir Vido (autor. LŽŪKT gyvulininkystės eksperto Vyto Gudaičio ir vyresniojo gyvulininkystės specialisto Tolevičiaus) mokymai. Ir vieno, ir kito klausiau. Lyg ir įsikaliau į galvą, kaip ten viską reikia daryti. Du kartus naudojausi parama konsultavimo paslaugoms. Konsultavimo tarnybos specialistai buvo ūkyje su mobilia laboratorija, tyrė pašarus ir gyvuliukų kraują. Kur mačiau, kad kažkas ne taip, atlikus kraujo tyrimą, paaiškėjo, kad fosforo trūksta. Jau aišku, ką daryti. Agronomas iš LŽŪKT Utenos r. biuro Kazimieras Keraitis buvo atvažiavęs. Taip pat buvo atlikti ūkio dirvožemio tyrimai, Ignalinos biure tvarkoma mano ūkio buhalterinė apskaita. Taigi gavęs praktinių patarimų ne tik teorinių ir tapau ūkininku“, – sakė Ramūnas Bubnys, Ignalinos r. deklaruojantis 44 ha ir auginantis mėsinius gyvulius.

Pernai Jonavos rajone pradėjęs ūkininkauti Paulius Žemaitis sakė, kad nusprendęs tapti ūkininku ir įsigijęs šiek tiek žemės braškėms auginti, ieškojo galimybių, kaip pasinaudoti jauniesiems ūkininkams skirta parama. „Aš daug kur ėjau, bet niekas konkrečios informacijos nesuteikė, o Konsultavimo tarnybos biure išsamiai patarė, pakonsultavo. Dėl to ten ir projektą rašiau. Viskas pavyko, gavau paramą, dėl to nusprendžiau biure ir buhalterinę apskaitą tvarkyti. Man viskas nauja, o ten moterys gerai dirba. Ir kursai vyksta. Apie juos praneša ir darbymetį, kai nėra kada sekti internete. Pirmiausia jaunojo ūkininko kursus lankiau. Buvo labai naudingi, daug sužinojau“, – apie savo patirtį bendraujant su biuru kalbėjo tik ką ūkininkauti pradėjęs Paulius Žemaitis.

Taigi LŽŪKT teikia paslaugas neskirstydama ūkių. Biurų konsultantai vienodas paslaugas teikia ir smulkiesiems, ir intensyvios gamybos ūkiams. Su vienais tobulėjo ir augo drauge, kol jie pasiekė intensyviai ūkininkaujančių statusą, o kitiems tampa patarėja šiandien, kai žengiami pirmieji verslo plėtros žingsniai. Tikslas, kad jie ir po keliolikos metų sėkmingai plėtotų verslą, yra svarbus ir ūkininkui, ir konsultantams.

Pernai smulkiesiems ūkiams parengta per 260 sėkmingų projektų

Pernai buvo paskelbti 2 veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ paraiškų teikimo etapai. Per abu LŽŪKT biuruose ekonomines paslaugas teikiantys konsultantai parengė 273 projektus, iš jų 264 buvo sėkmingi, kiti paramos negavo, nes nepakako skirtų lėšų.

Į paramą pretendavo ūkininkai, užsiimantys žemės ūkio produktų gamyba ir žemės ūkio produktų, pagamintų ar užaugintų valdoje, perdirbimu bei teikimu rinkai.

Verslo ekonomikos skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Čepienė informavo, kad per pirmąjį etapą, kuris vyko birželį, LŽŪKT klientai pateikė 147 paraiškas. Aktyviausi pagal parengtų projektų skaičių buvo Marijampolės, Lazdijų, Šakių, Telšių, Šilutės, Trakų, Rokiškio, Tauragės rajonų ūkininkai. Daugiausia jų investavo į gyvulininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektorius, o už paramos lėšas įsigijo žemės ūkio padargų, traktorių, gyvulių pašarų ruošimo ir šėrimo įrangą, uogininkai – laistymo įrangą ir pan.

Rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais buvo paskelbtas antrasis etapas. Paraiškas galėjo teikti tik pieninės galvijininkystės ūkiai. Tuomet į biurų konsultantus, pasak Vaidos Čepienės, kreipėsi 126 smulkieji ūkininkai. Pagal parengtų projektų skaičių pirmavo regionai, kuriuose gerai išvystyta pienininkystė, t. y. Šilutės, Šilalės, Kelmės, Klaipėdos, Kupiškio, Lazdijų, Plungės, Skuodo, Telšių ir Rietavo savivaldybės.

Aplinkai išsaugoti ir siekiant tvarios plėtros, įsigytos betoninės mėšlidės ir srutų kauptuvai. Skatinta gerinti pieno kokybę, todėl investuota į pieno šaldymo įrangą, o prisidedant prie ūkio darbo procesų efektyvumo didinimo, smulkūs ūkiai investavo į melžimo įrangą. Taip pat įsigyta reikalingų žemės dirbimo padargų, technikos, pašarų ruošimo, gyvulių šėrimo įrangos ir pan.

Verslo planai paramai gauti – tik viena iš smulkiesiems ar šeimos ūkiams teikiamų paslaugų, o jų – daugiau kaip 50. Tobulinant paslaugas, kuriant naujas, labai svarbi ūkininkų nuomonė. Šį kartą kreipiamės į ūkininkaujančius smulkiuose ūkiuose, prašydami atsakyti į anketos klausimus. Jūsų atsakymai mums labai vertingi.