Liepos 17 d., trečiadienis | 24

Lietuvos žemės ūkio situacija: lėšas kreipia investicijoms ir augimui

2024-07-01

© Asociatyvi Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Lietuvos žemės ūkio sektorius pernai buvo susitelkęs ne į savo „gyvybės“ palaikymą, o atsinaujinimą ir plėtrą. Tai konstatuoja Lietuvos kapitalo „Urbo“ bankas (buvęs Medicinos bankas), išanalizavęs žemės ūkio sektoriaus verslų finansavimo 2023 metais apimtis pagal atskirus veiklos sektorius bei lėšų panaudojimo paskirtį.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Banko duomenimis, jis pernai ūkininkams paskolino 13,5 mln. eurų, kurių net 85 proc., arba 11,4 mln. eurų buvo panaudota investicijoms. Tuo tarpu likusi paskolintų lėšų dalis papildė žemės ūkio verslų apyvartos lėšas. Šiam tikslui atiteko beveik 2,1 mln. eurų, arba 15 proc. suteiktų paskolų.

Pinigai skiriami plėtrai

„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška sako, kad nėra teisinga manyti, jog Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare su pirmaisiais europinės paramos etapais atsinaujinęs bei persitvarkęs žemės ūkio sektorius tiesiog palaiko savo egzistavimą.

„Manau, niekas neabejoja, jog esminius virsmus patyręs mūsų šalies žemės ūkis išmoko adaptuotis, konkuruoti ir, jei reikia, keistis. Apyvartos lėšų finansavimas yra normali ir įprasta praktika, juo labiau, kad žemės ūkio aktyvumas labai priklauso nuo sezono. Tačiau nėra taip, kad Lietuvos žemės ūkiui laikoma tik „deguonies kaukė“, ne. Jis aktyviai investuoja į plėtrą ir augimą“, – teigia J. Ivaška.

Pasak jo, jei konkrečiais metais būna nepalankios oro sąlygos, tai lemia grūdinių kultūrų derliaus rezultatus ar pašarų trūkumą gyvulininkystės ūkiams, tuomet žemdirbiams reikia daugiau apyvartos lėšų. Jei orai geri, tuomet ir derlius didesnis, ir ūkio rezultatai geresni, o ūkininkai drąsiau planuoja investicijas ir žvalgosi finansavimo žemei, žemės ūkio technikai įsigyti. Žemės ūkio kreditavimo poreikį formuoja ir valstybės paramos politika: Nacionalinės mokėjimo agentūros projektai, lengvatiniai kreditai.

Pernai, palyginti su 2022-aisiais, apyvartos lėšų poreikis išaugo beveik dukart: nuo 1,08 mln. iki 2,086 mln. eurų. Panašiai šoko ir paskolos žemės ūkio verslų investicijoms. Palyginamuoju laikotarpiu jos padidėjo 1,8 karto: nuo 6,23 mln. eurų iki 11,439 mln. eurų.

„Šiam sektoriui iššūkių tikrai netrūksta. Vis dėlto, žvelgiant į papildomo finansavimo apimtis matome, jog tai ne tik šio momento poreikio realizavimas. Ūkininkai ne tik galvoja, ko reikia dabar, bet mato ilgesnės perspektyvos galimybes uždirbti, todėl apgalvotai prisiima papildomus finansinius įsipareigojimus“, – pastebi pašnekovas.

Pernai augo visi

Praėjusiais metais žemės ūkio sektoriuje papildomo finansavimo siekė visi sektoriai, visgi tarp jų labiausiai augo augalininkystė. Šios žemės ūkio srities atstovams suteiktas finansavimas pernai išaugo iki 6,7 mln. eurų ir buvo 2,2 karto didesnis nei 2022 metais.

„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius teigia, kad ateities maistu vadinamos augalininkystės finansavimui pernai banko suteiktos paskolos sudarė 49 proc. visos žemės ūkio sektoriui išduotų paskolų sumos.

„Augalininkystė auga išties sparčiai. Su klimato krize susiduriančiame pasaulyje augalininkyste užsiimantys ūkininkai aktyviai ieško naujos vietos sau, žvalgosi į naujas kultūras, plečia bendradarbiavimą su mokslininkais, inovatoriais, išbando įvairius verslo pokyčių ir galutinio vartotojo pasiekimo formatus. Tai geras perspektyvas turintis verslas, o Lietuvos atstovai savo kompetencija ir kūrybiškumu niekuo nenusileidžia tarptautiniu mastu“, – akcentuoja J. Ivaška.

Gyvulininkystės sektoriaus atstovams „Urbo“ pernai išdavė 2,8 mln. eurų paskolų – 1,9 karto daugiau nei 2022-aisiais. Mišrių žemės ūkio finansavimo apimtys pernai padidėjo 1,4 karto iki 4 mln. eurų.

„Išsiskiria ne viena žemės ūkio kryptis: pernai fiksavome jų visų finansavimo augimą. Visų sričių finansavimo augimas rodo bendrai gerą sektoriaus padėtį bei pozityviai vertinamas perspektyvas“, – sako jis.

2022 metais laikėsi aukštos pieno kainos, grūdų derlius buvo geras ir jis parduotas brangiai. Dėl visų šių priežasčių ūkininkų finansiniai rodikliai buvo labai geri: aktyviai skolintasi investicijoms, statyboms, technikai, žemės pirkimui. Šiemet pieno, grūdų, mėsos kainos sumažėjo, todėl potencialiai gali būti investuojama mažiau, o jausis didesnis paskolų poreikis apyvartos lėšoms papildyti.

BNS informacija