Gruodžio 08 d., ketvirtadienis | 22

Ką turi žinoti mėsinių galvijų, avių ir ožkų augintojai: Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas

LR žemės ūkio ministerija
2022-11-09

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Nors Lietuva ir apsirūpina galvijiena, tačiau aukščiausios kokybės mėsos trūksta. Todėl ateinantį finansinį laikotarpį galvijininkystės sektoriui remti numatytas intervencinių priemonių komplektas (susietoji pajamų parama, ekoschemos, rizikos valdymo bei kaimo plėtros priemonės), orientuotas į aukštos kokybės veislinių galvijų auginimą darnoje su aplinka. Be to, bus toliau remiami avininkystės ir ožkininkystės sektoriai.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Tiesioginė parama mėsiniams galvijams

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatyta, kad mėsinių galvijų susietosios paramos išmoka bus diferencijuojama pagal auginamo galvijo mėsinės veislės kraujo laipsnio dalį.

Didesnė parama skiriama grynaveisliams mėsiniams galvijams (įskaitant mėsinių veislių mišrūnus) bei pieninių ir mėsinių veislių mišrūnams, kurių mėsinės veislės kraujo laipsnis ne mažesnis kaip 51 proc. Už tokį galviją bus galima gauti 154 Eur. Už galviją, kurio mėsinės veislės kraujo laipsnis bus mažesnis – 82 Eur.

Šioms išmokoms numatyta skirti 3,1 proc. viso tiesioginių išmokų voko (94 mln. Eur), o ja pasinaudoti, turėtų apie 14,5 tūkst. mėsinių galvijų ūkių.

Be to, bus mokama papildoma išmoka (6 Eur) už kiekvieną ne jaunesnį kaip 12 mėn. amžiaus mėsinį galviją, kuriam einamaisiais metais bus atlikti produktyvumo tyrimai – viena svarbiausių priemonių, lemiančių sėkmingą galvijų selekcijos procesą, racionalų ir pelningą jų veisimą, gerinant bandų sudėtį, produktyvumo rodiklius, ūkių stiprėjimą.

Susietoji parama mokama už valdoje einamaisiais metais nepertraukiamai išlaikytus bent 30 dienų iki paskutinės laikymo dienos įregistruotus ir suženklintus ne jaunesnius nei 12 mėn. amžiaus mėsinius galvijus.

Tiesioginė parama avims ir ožkoms

Siekiant palaikyti itin nedideles avių ir ožkų augintojų pajamas bei užtikrinti jų finansinį stabilumą ir toliau bus tęsiama susietoji parama avių bei ožkų augintojams.

Avių augintojams susietoji išmoka bus mokama ne tik už mėsinės, bet ir už pieninės veislės avį ir vidutiniškai sieks 14,5 Eur. Tam planuojama skirti 14,1 mln. Eur. Prognozuojama paremti 194,1 tūkst. avių.

Parama mokama už valdoje einamaisiais metais nepertraukiamai išlaikytas bent 30 dienų iki paskutinės laikymo dienos įregistruotas ir suženklintas ne jaunesnes kaip 60 kalendorinių dienų amžiaus pieninių, mėsinių veislių bei šių veislių mišrūnes avis.

Ožkų augintojams susietoji išmoka bus mokama už pieninės ar mėsinės veislės ožką/ožį ir vidutiniškai sieks apie 26,5 Eur. Planuojama, kad už 11,8 tūkst. šių galvijų iš viso bus išmokėta 1,6 mln. Eur.

Siekiant gauti susietąją paramą būtina laikytis Geros agrarinės aplinkos būklės (GAAB) ir valdymo reikalavimų.

Ekoschemos

Susietoji parama nėra vienintelė aktuali tiesioginės paramos rūšis. Mėsinės galvijininkystės ūkiai ir avių bei ožkų augintojai taip pat galės savo noru dalyvauti ir klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose (ekoschemose).

Pavyzdžiui, ekoschemos „Gyvūnų gerovė“ veikla „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“ siekiama skatinti ūkinių gyvūnų laikytojus užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus – numatyta 22 Eur už sąlyginį gyvūną (SG) išmoka, ganant mėsinius galvijus nepertraukiamai 120 dienų per metus mociono aikštelėse arba ganyklose.

Pretenduojantys į šią paramą turės valdoje einamaisiais metais turėti savo ir (arba) valdos partnerio (-ių) ir (arba) šeimos narių vardu Ūkinių gyvūnų registre įregistruotus ir (arba) suženklintus gyvulius, išreikštus SG.

Parama gali būti skiriama, kai paramos dydis, apskaičiuotas pagal laikomus SG, kuriems bus taikomi geresni gyvūnų gerovės standartai ir (arba) sveikatingumo didinimo priemonės, viršija 100 Eur.

Mėsinių galvijų, avių ir ožkų augintojai taip pat galės dalyvauti su gyvulių ganymu susijusiose ekoschemose „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ ir „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, kuriomis siekiama skatinti ūkininkus išlaikyti ir prižiūrėti pievas iš šlapynes, saugoti jose esančias buveines ir saugomas rūšis.

Už ekstensyvų daugiamečių pievų tvarkymą ganant gyvulius kasmet numatyta mokėti po 192 Eur/ha (padidinta išmoka jau mokama nuo 2022 m.). Tinkamas paramai plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos − ne mažesnis kaip 1 ha daugiamečių pievų. Taip pat reikia turėti bent 0,3 SG/ha pievų (ganyklų).

Pareiškėjai metams įsipareigos nearti pievų, nenaudoti jose augalų apsaugos produktų, mineralinių ir organinių trąšų, neįrengti naujų sausinimo, drėkinimo sistemų, neskleisti nuotekų dumblo. Taip pat laikyti gyvulius ir vidutiniškai ganiavos laikotarpiu ganyti 0,3 SG/ha-1 SG/ha intensyvumu tuose laukuose, kuriuose yra įsipareigota pagal veiklą, šienauti nuo birželio 20 d., o nušienautą žolę išvežti iki spalio 1 d. Gyvulių ganiavos laikotarpis neribojamas.

Už EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymą numatytos 297 Eur/ha (už pievų tvarkymą) ir 330 Eur/ha (už šlapynių tvarkymą) išmokos. Pareiškėjai 2 metams įsipareigos nearti pievų, šlapynių ir jų nepersėti kultūrinėmis žolėmis, nenaudoti jose augalų apsaugos produktų, mineralinių ir organinių trąšų, neįrengti naujų sausinimo, drėkinimo sistemų, neskleisti nuotekų dumblo, nekalkinti. Taip pat laikyti gyvulius ir vidutiniškai ganiavos laikotarpiu ganyti 0,3 SG/ha-1 SG/ha intensyvumu. Esant poreikiui – šienauti nuo birželio 20 d., o nušienautą žolę išvežti iki spalio 1 d. Gyvulių ganiavos laikotarpis neribojamas (išskyrus balinių vėžlių apsaugos plotuose). Papildomas gyvulių šėrimas draudžiamas.

Už 1 ha ekstensyviai tvarkomų šlapynių planuojama skirti 242 Eur. Tinkamas paramai plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos − ne mažesnis kaip 1 ha daugiamečių pievų. Pareiškėjai 5 metams įsipareigos neįrengti naujų sausinimo sistemų, nearti šlapynių ir jų nepersėti kultūrinėmis žolėmis, nenaudoti augalų apsaugos produktų, netręšti mineralinėmis ir organinėmis trąšomis, šienauti arba ganyti gyvulius 0,3-1 SG / ha intensyvumu. Papildomas gyvulių šėrimas draudžiamas.

Ką tik pradėjusiems ekologiškai ūkininkauti ir ekologiniams gyvulininkystės ūkiams parama bus teikiama per ekoschemą „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ ir kaimo plėtros intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, išmokos už daugiametes žoles naujuoju laikotarpiu taip pat didėja atitinkamai iki 206 Eur/ha (pereinamojo laikotarpio) ir 198 Eur/ha (ekologinio ūkininkavimo).

Kaimo plėtros priemonės

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane gyvulininkystės ūkių plėtra ir toliau bus remiama per kaimo plėtros intervencines priemones. Galvijų augintojai, priklausomai nuo jų ūkių dydžio, galės rinktis gauti paramą pagal investicines priemones „Labai smulkių ūkių plėtra“, „Smulkių – vidutinių ūkių plėtra”, „Investicijos į žemės ūkio valdas” (pagal pastarąją priemonę parama ir toliau bus teikiama ne tik dotacijų, tačiau ir lengvatinių paskolų forma).

Ypač bus skatinamas ūkių (tarp jų ir galvijų augintojų) bendradarbiavimas ir trumpų tiekimo grandinių kūrimas pagal priemonę „Trumpos tiekimo grandinės”.

Besisteigiantys jaunųjų ūkininkų galvijininkystės ūkiai bus remiami per priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas”.

Didelis dėmesys naujajame Strateginiame plane yra skiriamas tvarumui. Ne išimtis ir gyvulininkystės ūkiai, kurie susiduria su mėšlo tvarkymo ir panaudojimo, tvaresnio ūkinių gyvūnų laikymo, gyvūnų gerovės užtikrinimo iššūkiais, reikalaujančiais reikšmingų investicijų.

Todėl Strateginiame plane yra sukurta nauja į gyvulininkystę orientuota intervencinė priemonė „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas”, pagal kurią planuojama skirti 51,2 mln. eurų dotacijų ir 5 mln. eurų lengvatinių paskolų.

Naujuoju programiniu laikotarpiu taip pat itin daug dėmesio skiriama efektyvesniam ūkių rizikos valdymui. Galvijų augintojai galės kreiptis paramos pagal priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos”.

Be to, pagal priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius”, galvijus auginantys ūkininkai bus skatinami investuoti į prevencines biologinės saugos priemones, skirtas sumažinti pavojingų infekcinių susirgimų pasireiškimo riziką.

Galvijininkystės sektoriaus atstovai taip pat bus skatinami drausti gyvulius nuo ligų bei apsidrausti ūkius nuo kitų rizikų. Bus galima kreiptis paramos pagal priemones „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas” bei „Savitarpio pagalbos fondai”.

Be to, 2023-2027 m. gyvulius auginantys ūkininkai ir toliau galės dalyvauti mokymuose, gauti individualias konsultacijas, dalyvauti EIP veiklos grupėse arba įgyvendinti parodomuosius projektus.

Taip pat bus skiriama parama skatinti nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių išsaugojimą.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.