• Temos
• Parama ir verslas

KPP paramos aktualijos 2017 m.: priemonė „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ (I)

LR žemės ūkio ministerija

2017-04-28

Siekiantys prisidėti prie aplinkos apsaugos tikslo – biologinės įvairovės išsaugojimo bei su žemės ūkiu susijusių bendrųjų ekosistemų pagerinimo Lietuvoje, gali dalyvauti ir teikti paraiškas kompensacinėms išmokoms gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“.

Šiuo metu biologinė įvairovė nuolat mažėja, o tai itin neigiamai veikia gamtą ir žmogaus gerovę. Pagrindinė biologinės įvairovės nykimo priežastis – natūralių arealų pokyčiai, kuriuos sąlygoja intensyvios žemės ūkio gamybos sistemos, statyba, kasyba, miškų, vandenynų, upių, ežerų ir dirvožemio išteklių eikvojimas, svetimų rūšių įsiskverbimas, tarša ir – vis labiau – klimato kaita.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonėje „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ numatyta 11 veiklų, kurių įgyvendinimas prisidės prie biologinės įvairovės atkūrimo, išsaugojimo ir didinimo, vandens taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo, dirvožemio apsaugos, specifinių teritorijų tvarkymo užtikrinimo, aplinkai draugiško ūkininkavimo. ŽŪM Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vyr. specialistės Agnės Prakapienės teigimu, kiekvieno iš mūsų prigimtinė pareiga yra rūpintis savo aplinka, puoselėti ją, o svarbiausia – elgtis su ja atsakingai.

Priemonių „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas / Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ įgyvendinimas Lietuvoje

Priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ pasiskirstymas apskrityse per 2015 metus

Priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ pasiskirstymas apskrityse per 2016 metus

Paramos gavėjui svarbios sąlygos

Bendras tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir kitas plotas, už kurį mokama kompensacinė išmoka pagal atitinkamas veiklas, yra ne mažesnis kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų. Paramos gavėjas privalo prisiimti ir laikytis įsipareigojimų pagal atitinkamas priemonės veiklas 5,6 metus (taikoma nuo 2017 m. teikiamoms paramos paraiškoms).

Pareiškėjui draudžiama tame pačiame įsipareigotame plote vykdyti daugiau nei vieną taisyklėse minimų priemonės veiklų. Pareiškėjai, su tais pačiais atitinkamose priemonės veiklose įsipareigotais plotais, gali dalyvauti šiose Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonėse: „Su NATURA 2000“ ir vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ ir „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“. Pareiškėjai, su tais pačiais atitinkamose Priemonės veiklose įsipareigotais plotais, negali dalyvauti priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklose.

Kokių įsipareigojimų turės laikytis pareiškėjai, ketinantys dalyvauti pagal skirtingas veiklos sritis?

Veikla „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“, kodas EPT (101 Eur/ha):

1. Deklaruoti natūralias ir pusiau natūralias pievas, kurios daugiau nei 5 m. nebuvo persėtos kultūrinėmis daugiametėmis žolėmis.
2. Nearti pievų ir jų nepersėti kultūrinėmis žolėmis.
3. Neįrengti naujų drenažo, laistymo ir drėkinimo sistemų.
4. Pievose nenaudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių ir organinių trąšų (išskyrus gyvulių ganymą).
5. Laikyti gyvulius ir vidutiniškai ganiavos laikotarpiu ganyti ne mažesniu intensyvumu kaip 0,3 SG / ha ir ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG / ha įsipareigoto pagal priemonės veiklą ploto.
6. Privaloma ganyti gyvulius tuose laukuose, kuriuose yra įsipareigota pagal veiklą.
7. Privaloma nenuganytos žolės likučius nušienauti iki spalio 30 d.
8. Gyvulių ganymo laikotarpis – nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d.

Veikla „Specifinių pievų tvarkymas“, kodas SPT (69 Eur/ha):

1. Vykdyti veiklą Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytuose Europos Bendrijos svarbos natūralių ir saugomų rūšių buveinių plotuose. Informacija apie šiuos plotus skelbiama Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (toliau – PPIS).
2. Nearti pievų ir jų nepersėti kultūrinėmis žolėmis.
3. Neįrengti naujų drenažo, laistymo ir drėkinimo sistemų.
4. Nenaudoti augalų apsaugos produktų, netręšti mineralinėmis ir organinėmis trąšomis (išskyrus gyvulių ganymą), neskleisti nuotekų dumblo.
5. Laikyti gyvulius ir juos ganyti ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG / ha įsipareigotame pagal priemonės veiklą plote.
6. Gyvulių ganymo laikotarpis – nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d.
7. Privaloma nenuganytos žolės likučius nušienauti iki spalio 15 d.
8. Šienavimą pradėti ne anksčiau kaip liepos 15 d.
9. Nušienautos žolės nesmulkinti ir nepaskleisti. Žolė iš lauko turi būti išvežta, nušienauta iki spalio 15 d.

Veikla „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, kodas 5PT2 (208 Eur/ha):

1. Vykdyti veiklą tik Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytuose šlapynių plotuose. Informacija apie šiuos plotus skelbiama PPIS.
2. Neįrengti naujų drenažo sistemų ar laistymo ir drėkinimo sistemų.
3. Nenaudoti mineralinių ir organinių trąšų (išskyrus gyvulių ganymą), augalų apsaugos produktų.
4. Kasmet šienauti arba ganyti jose gyvulius, laikantis šių reikalavimų (pareiškėjas gali laisvai nuspręsti, ar ganyti, ar šienauti):
   4.1. šienauti pradėti ne anksčiau kaip liepos 15 d.;
   4.2. ganyti gyvulius ganiavos laikotarpiu ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG / ha įsipareigotame pagal priemonės veiklą plote;
   4.3. ganyti gyvulius nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d.;
   4.4. nenuganytos žolės likučius nušienauti. Pašalinti nušienautą žolę ir nuganytos arba nušienautos žolės likučius iki kitų metų kovo 1 d.

Veikla „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“, kodas MNP (291 Eur/ha):

1. Vykdyti veiklą pievose, kuriose nustatyta meldinių nendrinukių buveinių. Informacija apie šiuos plotus skelbiama PPIS.
2. Neįrengti naujų drenažo, laistymo ir drėkinimo sistemų.
3. Nenaudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių ir organinių (išskyrus gyvulių ganymą) trąšų, kalkių.
4. Nuo einamųjų metų birželio 15 d. iki liepos 1 d., paraiškų priėmimo vietoje ar prisijungus elektoriniu būdu, susipažinti su PPIS atnaujintais duomenimis, atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos pateiktą informaciją dėl meldinių nendrinukių nustatymo fakto įsipareigotuose pagal veiklą deklaruotuose plotuose. Remiantis šiais duomenimis, deklaruotus plotus tvarkyti taip:
   4.1. Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai neradus meldinių nendrinukių buveinėse perinčių paukščių (veisimosi elgesį demonstruojančių patinų), pusę pagal šią veiklą deklaruoto ploto (50 proc.) pradėti šienauti ne anksčiau kaip liepos 1 d., žolę nupjauti iki liepos 30 d;
   4.2. Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai radus meldinių nendrinukių buveinėse perinčių paukščių (veisimosi elgesį demonstruojančių patinų), pusę pagal šią veiklą deklaruoto ploto (50 proc.) pradėti šienauti ne ankščiau kaip rugpjūčio 15 d.
5. Nuo rugpjūčio 1 d. nušienauti visą likusį pagal šią veiklą deklaruotą plotą (50 proc.) ir nušienautą žolę išvežti iš lauko iki spalio 1 d. (išskirtiniais atvejais dėl aukšto gruntinio vandens (kai negali įvažiuoti žolei išvežti reikalinga technika) lygio iki spalio 1 d. nušienauta žolė turi būti sukrauta į krūvas ir išvežta iš lauko iki kitų metų kovo 1 d.).
6. Ekstensyviai ganyti tik nušienautose teritorijose (ganyti tik nerišant gyvulių).
7. Ganyti gyvulius ganiavos laikotarpiu ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG / ha įsipareigotame pagal priemonės veiklą plote.
8. Ganyti baigti iki spalio 15 d.

Atkreipiame dėmesį, kad pareiškėjai, deklaruodami tuos pačius plotus, kuriuos įsipareigojo tvarkyti pagal priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas, gali dalyvauti ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonėse „Su NATURA 2000 ir vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ ir „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“. Apie tai – kitame straipsnyje.

Bus daugiau

LŽŪKT, parengta pagal ŽŪM Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vyr. specialistės Agnės Prakapienės pranešimą