• Temos
• Parama ir verslas

Kova su vilkais: finansinė parama ūkininkams ir vilkų medžioklės kvota

LŽŪKT informacija

2018-10-19

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbia, kad spalio 18 d. pasirašė ketinimų protokolą „Dėl ūkinių gyvūnų apsaugos nuo vilkų prevencinių priemonių taikymo skatinimo“, kuriuo įsipareigojama derėtis dėl vilkų daromos žalos prevencinių priemonių ir jų finansavimo. O šiandien, spalio 19-ąją, aplinkos ministras Kęstutis Navickas įsakymu patvirtino vilkų sumedžiojimo limitą 2018–2019 metų medžioklės sezonui – kaip ir ankstesniais metais, pagrindinė medžioklės kvota šį sezoną šalyje leis sumedžioti 60-mt vilkų.

„Pasiektas, sakyčiau, istorinis susitarimas – Lietuvos kaimo plėtros programa numatys paramą ūkininkų prevencinėms priemonėms, skirtoms naminiams gyvuliams nuo vilkų apsaugoti“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Pasirašytame ketinimų protokole numatoma bendrai veikti rengiant priemones, kuriomis siekiama sumažinti vilkų daromą žalą naminiams gyvuliams, bet puoselėjant žmogaus ir vilko, kaip svarbios natūralios miško ekosistemos dalies, darnų sambūvį, užtikrinant šiai saugomai rūšiai palankią apsaugos būklę.

„Sujungdami savo patirtį, kompetenciją, finansinius ir žmogiškuosius išteklius parengsime tinkamiausias priemones, kuriomis sieksime sumažinti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams. Nereikia supriešinti žmogaus ir vilko – svarbu padaryti viską, kad tiek žmogus, tiek vilkas sugyventų darniai. Žemės ūkio ministerijos svarstomos kompensacijos prevencinėms apsaugos priemonėms įsigyti galėtų ženkliai prisidėti prie problemos sprendimo“, – teigia žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Viena iš svarbiausių sutartų priemonių – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos parama žemės ūkio veiklos subjektams, kuriems svarbu įsigyti ir diegti apsaugos priemones nuo vilkų daromos žalos ūkiniams gyvūnams. Šią žalą atlyginti, Kęstučio Navicko žodžiais, yra būtina, tačiau tai neišsprendžia problemos. Atsižvelgiant į vilkų elgseną ir jų veiklos teritorijas, reikia rasti tokias ūkininkavimo formas, kurios būtų palankios ir vilkams, ir avims, ir ūkininkams.

Patvirtintas vilkų sumedžiojimo limitas

„Sprendimas dėl likusių 50 vilkų sumedžiojimo bus peržiūrimas medžioklės sezono eigoje, atsižvelgus į naujausius vilkų populiacijos stebėsenos duomenis ir tai, kaip greitai nustatytas vilkų sumedžiojimo limitas bus išnaudotas“, – pabrėžė K Navickas.

Aplinkos ministro įsakymas dėl vilkų medžioklės limito įsigalios spalio 20 d. Spręsdama vilkų apsaugos ir su jų poveikiu žemės ūkiui susijusias problemas, Aplinkos ministerija parengė Vilko apsaugos plano pakeitimų projektą. Įsigalioję pakeitimai paremti aplinkos ministro sudarytos darbo grupės pasiūlymais. Jie skirti užtikrinti geresnę vilkų populiacijos stebėseną, susirinkti tikslesnius duomenis apie jų elgseną, šeimų sudėtį, judėjimo maršrutus. Darbo grupė buvo sudaryta siekiant, kad joje nedominuotų tik viena interesų grupė, – iš mokslininkų, nevyriausybinių aplinkosauginių, medžiotojų ir ūkininkų organizacijų, aplinkos apsaugos institucijų ir valstybinių miškų valdytojų atstovų

Pirmas svarbus žingsnis vilkų apskaitai tobulinti buvo žengtas šiemet – ji buvo atlikta nuolatiniuose apskaitos maršrutuose ir truko du mėnesius. Kiti pasiūlyti populiacijos būklės tyrimo būdai bus pradėti taikyti nuo šio rudens. Tai ir pranešimų apie plėšrūnus registracija visus metus, ir intensyvus sumedžiotų vilkų tyrimas populiacijos produktyvumo rodikliams nustatyti, ir jų genetiniai, ligų bei kiti tyrimai.

Kaip rodo statistika, vilkų žala naminiams gyvuliams realiai nedidėjo. Šiemet (iki rugsėjo 1 d.) jie papjovė 70 gyvulių mažiau (iš viso buvo papjauti 848), palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu (iš viso 918). Tai patvirtina, kad šis žmogaus ir vilko sugyvenimo rodiklis iš esmės nepasikeitė. Tačiau tai nereiškia, kad vilkų populiacijos dydis kontroliuojamas ir kad neįvyks jos „sprogimas“. Tai ir numatoma Vilko apsaugos plane.

Patikslintas Vilko apsaugos planas nustato nemažai svarbių saugiklių populiacijai apsaugoti. Pagrindinį ilgalaikį jos valdymo ir apsaugos tikslą siūloma apibrėžti taip: „užtikrinti palankią vilko rūšies, atliekančios savo ekologinį vaidmenį natūraliose buveinėse, apsaugos būklę, kartu išsaugant maksimaliai taikų šių plėšrūnų sambūvį su žmogumi,išlaikant vilkų populiaciją 31–62 besiveisiančių šeimų (bendras populiacijos individų skaičius 250–500 individų) ribose, kasmet vertinant, kaip laikomasi šio tikslo planuojant vilkų populiacijos naudojimą, atsižvelgiant į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis ir į ūkiniams gyvūnams daromos žalos mastą.

Parengta pagal ŽŪM ir Aplinkos ministerijos informaciją