© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Tiesioginės išmokos – viena iš Europos Sąjungos paramos ūkininkams formų. Jos yra svarbi priemonė, padedanti užtikrinti tvarų ir konkurencingą žemės ūkį, maisto saugumą ir kaimo vietovių gyvybingumą.
Poreikis remti ūkininkus
Ūkininkavimas skiriasi nuo daugelio kitų verslų dėl šių priežasčių:
Ūkininkai turi dirbti ekonomiškai efektyviai, tačiau kartu jų veikla turėtų būti tvari – tausojama aplinka, saugomas dirvožemis ir biologinė įvairovė.
Atsižvelgdama į tai, Europos Sąjunga ūkininkams teikia pajamų paramą arba tiesiogines išmokas, kad jos veiktų kaip apsaugos sistema ir padidintų ūkininkavimo pelningumą, užtikrintų apsirūpinimo maistu saugumą Europoje. Taip pat padėtų ūkininkams gaminti saugius, sveikus ir įperkamus maisto produktus bei atlygintų jiems už viešųjų gėrybių (kraštovaizdžio priežiūra, biologinės įvairovės išsaugojimas, dirvožemio apsauga ir kt.), už kurias rinkose paprastai nemokama, tiekimą.
Tiesiogines išmokas, taikydamos keletą sistemų, bendrai valdo Europos Komisija ir valstybės narės.
Tiesioginių išmokų sistema 2023–2027 metais
Ūkininkai paprastai gauna pajamų rėmimo išmokas, nustatomas pagal jų ūkio plotą hektarais. ES šalių bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2023–2027 metų strateginiuose planuose numatyta, kad turi būti teikiamos bazinės išmokos ir išmokos už rūpinimąsi klimatu, aplinka bei gyvūnų gerove (ekologines sistemas). Kadangi ES šalys šias išmokas teikti privalo, jos dažnai vadinamos privalomosiomis išmokomis. ES šalys nors ir privalo sukurti ūkininkams skirtas ekologines sistemas, tačiau ūkininkai juose gali dalyvauti savanoriškai.
Be to, ES šalys gali nuspręsti teikti ir kitokių išmokų, skirtų konkretiems sektoriams ar ūkininkavimo rūšims. Yra specialių sistemų, skirtų labiau padėti mažiems ir vidutiniams ūkiams, jauniesiems ūkininkams, taip pat ūkininkams, vykdantiems veiklą vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių, ir (arba) sektoriams, kuriuose patiriama sunkumų.
2023–2027 metais tiesioginių išmokų sistemos apibrėžiamos Reglamento (ES) 2021/2115 (Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų) 20–41 straipsniais. Kai kurios sistemos yra privalomos, kitos gali būti savanoriškai įtrauktos į BŽŪP strateginius planus.
Kas gali gauti tiesiogines išmokas
Kasmet tiesiogines išmokas ES gauna daugiau kaip 6 mln. paramos gavėjų, Lietuvoje 2023–2024 m. – vidutiniškai 113 tūkst. Jos skiriamos aktyviems ūkininkams (fiziniams asmenims arba bendrovėms), kurie bent minimaliai verčiasi žemės ūkio veikla, t. y. vykdo žemės ūkio gamybą arba laiko žemės ūkio paskirties žemę tokios būklės, kad ji būtų tinkama ūkininkauti.
Visos valstybės narės nustato minimaliuosius reikalavimus tiesioginėms išmokoms gauti. Daugelis jų nustato tiek ploto, tiek finansines ribas – atitinkamai 0,3–4 ha ir 100–500 Eur. Lietuvoje minimalus plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, sudaro 1 ha, arba 100 Eur, jei laikomi ūkiniai gyvūnai ir paraiškoje deklaruojama mažiau nei 1 ha žemės ūkio naudmenų. Palyginti su ankstesniu finansiniu laikotarpiu, daugelis valstybių narių minimaliųjų reikalavimų ribas išlaikė nepakeistas.
Ūkininkai, norintys gauti tiesiogines išmokas, kiekvienais metais turi teikti paraiškas ir laikytis tam tikrų taisyklių. Be teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų, kurie yra privalomi norint vykdyti ūkininkavimo veiklą, išmokas gaunantys ūkininkai turi laikytis ir paramos sąlygų, t. y. jie privalo išlaikyti žemę geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės. 2023–2027 m. BŽŪP strateginių planų reglamente (reglamentas (ES) 2021/2115) nustatytos griežtesnės paramos sąlygos ir „žalesni“ reikalavimai. Nauja tai, kad dabar pagal BŽŪP nustatomos ir socialinės paramos sąlygos, t. y. tiesioginės išmokos susiejamos su tam tikrais pagrindiniais socialiniais ir su darbu ūkyje susijusiais principais. Lietuvoje ši nuostata įsigaliojo nuo 2025 metų.
Už tiesioginių išmokų administravimą atsako Europos Komisijos prižiūrimos nacionalinės mokėjimo agentūros. Jos tvarko paramos paraiškas, moka išmokas ir vykdo tam tikras patikras. Lietuvoje šias funkcijas atlieka Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA). Ji atsakinga už paramos lėšų administravimą, lėšų išmokėjimą, išlaidų valdymą, kontrolę.
Funkcijas, susijusias su paraiškų duomenų priėmimu ir perdavimu NMA, Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) kūrimu, Kontrolinių žemės sklypų (KŽS) erdvinių duomenų rinkinio kūrimu ir priežiūra vykdo VĮ Žemės ūkio duomenų centras.
Tiesioginių išmokų finansavimas
2023–2027 metais, kaip ir anksčiau, tiesioginės išmokos finansuojamos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF).
Lietuva, dalyvaudama derybose dėl daugiametės finansinės programos, vienu iš prioritetų yra įvardijusi tiesioginių išmokų suvienodinimą ES lygiu. Nepaisant to, kad po paskutinių derybų 2020 m. šis procesas pajudėjo sparčiau (1 pav.) nei iki tol, tačiau Lietuva, kaip ir Estija bei Latvija, 2027 metais užsitikrins tik apie 80 proc. ES vidutinio tiesioginių išmokų lygio.
1 pav. Vidutinis tiesioginių išmokų lygis ES ir Lietuvoje, Eur/ha, bei dalis nuo ES vidutinio lygio, proc.
2023–2027 m. laikotarpiu ES šalių narių tiesioginėms išmokoms skirta apie 190 mlrd. Eur ir jos sudaro apie 70 proc. ES BŽŪP lėšų. Finansiniai asignavimai kiekvienai valstybei narei nustatyti ir įtvirtinti ES teisės aktuose (2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2115, V priedas).
Tiesioginių išmokų struktūra ES ir Lietuvoje
Tiesioginės išmokos nuo 2023 metų mūsų šalyje mokamos remiantis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiu planu, patvirtintu Europos Komisijos.
Iš viso Lietuvai per šį laikotarpį tiesioginėms išmokoms skirta 3012,3 mln. Eur arba apie 600 mln. Eur kasmet. Ši suma mokama atskiroms tiesioginėms išmokoms:
Pagrindinė (bazinė išmoka) skiriama palaikyti visų Lietuvos ūkių pajamas bei užtikrinti dalinį jų stabilumą.
Perskirstymo (pirmųjų ha) išmoka skiriama stabdyti mažų ir vidutinių ūkių traukimąsi iš rinkos bei padidinti jų gyvybingumą, artinant jų pajamas prie vidutinio užmokesčio žemės ūkyje. Išmoka mokama už pirmuosius 50 ha deklaruojantiems ne didesnį nei 500 ha plotą.
Jaunųjų ūkininkų išmoka skiriama siekiant skatinti jaunus (ne vyresnius kaip 40 m.) žmones užsiimti žemės ūkio veikla bei didini jų dalį tarp visų ūkininkaujančiųjų. Išmoka mokama ne ilgiau kaip 5 metus, skaičiuojant nuo tų metų, kada pirmą kartą buvo registruota valda.
Susietoji parama skiriama siekiant palaikyti ūkių veiklos tęstinumą, esamą gamybos lygį bei prisidėti prie augintojų / laikytojų konkurencingumo didinimo. Ši parama Lietuvoje mokama už auginamus baltyminius augalus, vaisius, uogas ir riešutus, lauko bei uždaro grunto (šildomuose šiltnamiuose) daržoves, cukrinius runkelius, sėklinių bulvių plotus bei už laikomas pieninių veislių karves, mėsinius galvijus, avis bei ožkas.
Ekologinių sistemų išmokos skiriamos už papildomas pastangas taikant klimatui, aplinkai bei gyvūnų gerovei draugiškas ūkininkavimo praktikas. Ūkininkai gali rinktis ir dalyvauti 10-yje ekologinių sistemų. Lėšų tarp atskirų ekologinių sistemų grupių struktūra pateikta 2 pav.
2 pav. Ekologinių sistemų (ekoschemų) lėšų struktūra Lietuvoje, 2024 m.
Lietuvoje, kaip ir dalyje kitų ES šalių narių, taikomas bazinių tiesioginių išmokų ribojimas sumoms virš 100 tūkst. Eur su galimybe iš šių sumų išskaičiuoti darbo užmokesčius ir su jais susijusius mokesčius.
Daugiau informacijos apie Lietuvoje taikomas tiesioginių išmokų intervencines priemones galima rasti Žemės ūkio ministerijos interneto puslapyje: https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/tiesiogine-parama/tiesiogines-ismokos-ekologines-sistemos-ekoschemos-2023-2027-m/
Parengta pagal ŽŪM informaciją