Kovo 31 d., pirmadienis | 25

Kas yra tos tiesioginės išmokos?

2025-03-20

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Tiesioginės išmokos – viena iš Europos Sąjungos paramos ūkininkams formų. Jos yra svarbi priemonė, padedanti užtikrinti tvarų ir konkurencingą žemės ūkį, maisto saugumą ir kaimo vietovių gyvybingumą.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Poreikis remti ūkininkus

Ūkininkavimas skiriasi nuo daugelio kitų verslų dėl šių priežasčių:

  • ūkininkų pajamos, palyginti su ne žemės ūkio pajamomis, yra beveik 40 proc. mažesnės;
  • žemės ūkis labiau priklauso nuo oro sąlygų ir klimato nei daugelis kitų sektorių;
  • nuo tada, kai padidėja kokių nors produktų paklausa, iki tada, kai ūkininkai gali tais produktais aprūpinti vartotojus, praeina nemažai laiko.

Ūkininkai turi dirbti ekonomiškai efektyviai, tačiau kartu jų veikla turėtų būti tvari – tausojama aplinka, saugomas dirvožemis ir biologinė įvairovė.

Atsižvelgdama į tai, Europos Sąjunga ūkininkams teikia pajamų paramą arba tiesiogines išmokas, kad jos veiktų kaip apsaugos sistema ir padidintų ūkininkavimo pelningumą, užtikrintų apsirūpinimo maistu saugumą Europoje. Taip pat padėtų ūkininkams gaminti saugius, sveikus ir įperkamus maisto produktus bei atlygintų jiems už viešųjų gėrybių (kraštovaizdžio priežiūra, biologinės įvairovės išsaugojimas, dirvožemio apsauga ir kt.), už kurias rinkose paprastai nemokama, tiekimą.

Tiesiogines išmokas, taikydamos keletą sistemų, bendrai valdo Europos Komisija ir valstybės narės.

Tiesioginių išmokų sistema 2023–2027 metais

Ūkininkai paprastai gauna pajamų rėmimo išmokas, nustatomas pagal jų ūkio plotą hektarais. ES šalių bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2023–2027 metų strateginiuose planuose numatyta, kad turi būti teikiamos bazinės išmokos ir išmokos už rūpinimąsi klimatu, aplinka bei gyvūnų gerove (ekologines sistemas). Kadangi ES šalys šias išmokas teikti privalo, jos dažnai vadinamos privalomosiomis išmokomis. ES šalys nors ir privalo sukurti ūkininkams skirtas ekologines sistemas, tačiau ūkininkai juose gali dalyvauti savanoriškai.

Be to, ES šalys gali nuspręsti teikti ir kitokių išmokų, skirtų konkretiems sektoriams ar ūkininkavimo rūšims. Yra specialių sistemų, skirtų labiau padėti mažiems ir vidutiniams ūkiams, jauniesiems ūkininkams, taip pat ūkininkams, vykdantiems veiklą vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių, ir (arba) sektoriams, kuriuose patiriama sunkumų.

2023–2027 metais tiesioginių išmokų sistemos apibrėžiamos Reglamento (ES) 2021/2115 (Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų) 20–41 straipsniais. Kai kurios sistemos yra privalomos, kitos gali būti savanoriškai įtrauktos į BŽŪP strateginius planus.

  • Bazinė pajamų parama tvarumui didinti (Reglamento (ES) 2021/2115 21–28 straipsniai) yra metinė išmoka už hektarą. Valstybės narės gali nuspręsti mokėti vienodą sumą už hektarą arba nustatyti skirtingą išmoką, atsižvelgdamos į skirtingas socioekonomines ar agronomines sąlygas, arba mokėti sumą, pagrįstą teisėmis į išmokas, kurios buvo taikytos pagal ankstesnę BŽŪP.
  • Papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti (Reglamento (ES) 2021/2115 29 straipsnis) yra metinė papildoma išmoka už pirmuosius žemės ūkio paskirties žemės hektarus ūkininkams, turintiems teisę į bazinę pajamų paramą. Sumą už hektarą ir vienam ūkininkui tenkančių hektarų, už kuriuos galima skirti pajamų perskirstymo paramą, skaičių nustato valstybės narės. Šia sistema siekiama perskirstyti tiesiogines išmokas iš didesnių ūkių mažesniems ar vidutiniams ūkiams. Siekiant paremti smulkiuosius ūkius, šiai sistemai privalo būti skiriama ne mažiau kaip 10 proc. kiekvienos valstybės narės tiesioginių išmokų biudžeto.
  • Papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams (Reglamento (ES) 2021/2115 30 straipsnis) yra metinė papildoma išmoka jauniesiems ūkininkams, turintiems teisę į bazinę pajamų paramą. Fiksuotosios sumos išmoką arba sumą už hektarą ir vienam ūkininkui tenkančių hektarų, už kuriuos galima skirti paramą, skaičių nustato valstybės narės. Jos taip pat nustato viršutinę amžiaus ribą (nuo 35 iki 40 metų) ir tai, kokį parengimą ir įgūdžius turi turėti galimi paramos gavėjai.
  • Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinės sistemos) (Reglamento (ES) 2021/2115 31 straipsnis) padeda ūkininkams, kurie įsipareigoja laikytis klimatui, aplinkai bei gyvūnų gerovei ir kovai su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms naudingos žemės ūkio praktikos. Tokia praktika neturi apsiriboti teisės aktų reikalavimais ir yra nurodyta BŽŪP strateginiuose planuose. Už ekologines sistemas skiriama metinė išmoka už hektarą ar sutartinį gyvulį. Šiai sistemai, kurią ūkininkai pasirenka savanoriškai, turi būti skiriama ne mažiau kaip 25 proc. nacionalinio tiesioginių išmokų biudžeto.
  • Susietoji pajamų parama (Reglamento (ES) 2021/2115 32–35 straipsniai). Pagal BŽŪP ši parama anksčiau buvo susieta su konkrečiais produktais, tačiau vykstant reformoms ši sąsaja buvo palaipsniui panaikinta ir šiuo metu tokia parama sudaro tik nedidelę tiesioginių išmokų dalį. Susietosios paramos tikslas yra šalinti sunkumus, susijusius su socioekonominiu ir aplinkosaugos požiūriais svarbiais sektoriais, gamybos rūšimis arba konkretaus pobūdžio ūkininkavimu. Paramą sudaro metinė išmoka už hektarą arba gyvūną ir ja siekiama didinti konkurencingumą, tvarumą ar kokybę. Viena iš svarbių augalinių kultūrų, už kurią teikiama susietoji parama ir kuriai nereikia jokio specialaus pagrindimo norint gauti paramą, yra baltyminiai augalai.

Kas gali gauti tiesiogines išmokas

Kasmet tiesiogines išmokas ES gauna daugiau kaip 6 mln. paramos gavėjų, Lietuvoje 2023–2024 m. – vidutiniškai 113 tūkst. Jos skiriamos aktyviems ūkininkams (fiziniams asmenims arba bendrovėms), kurie bent minimaliai verčiasi žemės ūkio veikla, t. y. vykdo žemės ūkio gamybą arba laiko žemės ūkio paskirties žemę tokios būklės, kad ji būtų tinkama ūkininkauti.

Visos valstybės narės nustato minimaliuosius reikalavimus tiesioginėms išmokoms gauti. Daugelis jų nustato tiek ploto, tiek finansines ribas – atitinkamai 0,3–4 ha ir 100–500 Eur. Lietuvoje minimalus plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, sudaro 1 ha, arba 100 Eur, jei laikomi ūkiniai gyvūnai ir paraiškoje deklaruojama mažiau nei 1 ha žemės ūkio naudmenų. Palyginti su ankstesniu finansiniu laikotarpiu, daugelis valstybių narių minimaliųjų reikalavimų ribas išlaikė nepakeistas.

Ūkininkai, norintys gauti tiesiogines išmokas, kiekvienais metais turi teikti paraiškas ir laikytis tam tikrų taisyklių. Be teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų, kurie yra privalomi norint vykdyti ūkininkavimo veiklą, išmokas gaunantys ūkininkai turi laikytis ir paramos sąlygų, t. y. jie privalo išlaikyti žemę geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės. 2023–2027 m. BŽŪP strateginių planų reglamente (reglamentas (ES) 2021/2115) nustatytos griežtesnės paramos sąlygos ir „žalesni“ reikalavimai. Nauja tai, kad dabar pagal BŽŪP nustatomos ir socialinės paramos sąlygos, t. y. tiesioginės išmokos susiejamos su tam tikrais pagrindiniais socialiniais ir su darbu ūkyje susijusiais principais. Lietuvoje ši nuostata įsigaliojo nuo 2025 metų.

Už tiesioginių išmokų administravimą atsako Europos Komisijos prižiūrimos nacionalinės mokėjimo agentūros. Jos tvarko paramos paraiškas, moka išmokas ir vykdo tam tikras patikras. Lietuvoje šias funkcijas atlieka Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA). Ji atsakinga už paramos lėšų administravimą, lėšų išmokėjimą, išlaidų valdymą, kontrolę.

Funkcijas, susijusias su paraiškų duomenų priėmimu ir perdavimu NMA, Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) kūrimu, Kontrolinių žemės sklypų (KŽS) erdvinių duomenų rinkinio kūrimu ir priežiūra vykdo VĮ Žemės ūkio duomenų centras.

Tiesioginių išmokų finansavimas

2023–2027 metais, kaip ir anksčiau, tiesioginės išmokos finansuojamos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF).

Lietuva, dalyvaudama derybose dėl daugiametės finansinės programos, vienu iš prioritetų yra įvardijusi tiesioginių išmokų suvienodinimą ES lygiu. Nepaisant to, kad po paskutinių derybų 2020 m. šis procesas pajudėjo sparčiau (1 pav.) nei iki tol, tačiau Lietuva, kaip ir Estija bei Latvija, 2027 metais užsitikrins tik apie 80 proc. ES vidutinio tiesioginių išmokų lygio.

1 pav. Vidutinis tiesioginių išmokų lygis ES ir Lietuvoje, Eur/ha, bei dalis nuo ES vidutinio lygio, proc.

2023–2027 m. laikotarpiu ES šalių narių tiesioginėms išmokoms skirta apie 190 mlrd. Eur ir jos sudaro apie 70 proc. ES BŽŪP lėšų. Finansiniai asignavimai kiekvienai valstybei narei nustatyti ir įtvirtinti ES teisės aktuose (2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2115, V priedas).

Tiesioginių išmokų struktūra ES ir Lietuvoje

Tiesioginės išmokos nuo 2023 metų mūsų šalyje mokamos remiantis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiu planu, patvirtintu Europos Komisijos.

Iš viso Lietuvai per šį laikotarpį tiesioginėms išmokoms skirta 3012,3 mln. Eur arba apie 600 mln. Eur kasmet. Ši suma mokama atskiroms tiesioginėms išmokoms:

Pagrindinė (bazinė išmoka) skiriama palaikyti visų Lietuvos ūkių pajamas bei užtikrinti dalinį jų stabilumą.

Perskirstymo (pirmųjų ha) išmoka skiriama stabdyti mažų ir vidutinių ūkių traukimąsi iš rinkos bei padidinti jų gyvybingumą, artinant jų pajamas prie vidutinio užmokesčio žemės ūkyje. Išmoka mokama už pirmuosius 50 ha deklaruojantiems ne didesnį nei 500 ha plotą.

Jaunųjų ūkininkų išmoka skiriama siekiant skatinti jaunus (ne vyresnius kaip 40 m.) žmones užsiimti žemės ūkio veikla bei didini jų dalį tarp visų ūkininkaujančiųjų. Išmoka mokama ne ilgiau kaip 5 metus, skaičiuojant nuo tų metų, kada pirmą kartą buvo registruota valda.

Susietoji parama skiriama siekiant palaikyti ūkių veiklos tęstinumą, esamą gamybos lygį bei prisidėti prie augintojų / laikytojų konkurencingumo didinimo. Ši parama Lietuvoje mokama už auginamus baltyminius augalus, vaisius, uogas ir riešutus, lauko bei uždaro grunto (šildomuose šiltnamiuose) daržoves, cukrinius runkelius, sėklinių bulvių plotus bei už laikomas pieninių veislių karves, mėsinius galvijus, avis bei ožkas.

Ekologinių sistemų išmokos skiriamos už papildomas pastangas taikant klimatui, aplinkai bei gyvūnų gerovei draugiškas ūkininkavimo praktikas. Ūkininkai gali rinktis ir dalyvauti 10-yje ekologinių sistemų. Lėšų tarp atskirų ekologinių sistemų grupių struktūra pateikta 2 pav.

2 pav. Ekologinių sistemų (ekoschemų) lėšų struktūra Lietuvoje, 2024 m.

Lietuvoje, kaip ir dalyje kitų ES šalių narių, taikomas bazinių tiesioginių išmokų ribojimas sumoms virš 100 tūkst. Eur su galimybe iš šių sumų išskaičiuoti darbo užmokesčius ir su jais susijusius mokesčius.

Daugiau informacijos apie Lietuvoje taikomas tiesioginių išmokų intervencines priemones galima rasti Žemės ūkio ministerijos interneto puslapyje: https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/tiesiogine-parama/tiesiogines-ismokos-ekologines-sistemos-ekoschemos-2023-2027-m/

Parengta pagal ŽŪM informaciją