Lapkričio 25 d., antradienis | 25
Jaunieji ūkininkai pasakoja: tikros istorijos apie sprendimus ir ateitį
Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt
2025-11-25
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Plungės krašte, kur žemdirbystės tradicijos perduodamos iš kartos į kartą, įvyko dar vienas „Jaunųjų ūkininkų forumo“ susitikimas. Čia susirinkę ūkininkai atsinešė ne tik klausimus ar idėjas – kiekvienas atsinešė ir savo istoriją: apie pasirinkimus, abejones, drąsą pradėti nuo nulio ar tęsti šeimos ūkio kelią. Visi jie čia rinkosi tam, kad pasitikrintų mintis ir įsikvėptų naujiems sprendimams.
Su forumo dalyviais šįkart bendravo LŽŪKT komanda: Telšių r. biuro finansinės apskaitos-ekonomikos konsultantė Marija Vitkienė, apie gyvulininkystės technologijas kalbėjęs vyresnysis specialistas Vidas Tolevičius, nemokamus skaitmeninius įrankius ūkiams pristatinėjusi Rinkodaros skyriaus vadovė Erika Mankutė, Plungės r. biuro konsultantų komanda bei praktinį užsiėmimą apie ūkio išteklių valdymą vedusi Kauno kolegijos lektorė dr. Aistė Lastauskaitė.
Tarp gausybės temų ypač daug diskusijų sulaukė ES parama.
„Be naujos technikos ir technologijų neįmanoma nei efektyviai ūkininkauti, nei auginti ūkio. Jei ūkininkas neplanuoja per artimiausius penkerius metus uždaryti veiklos, parama tikrai verta naudotis, juolab, kad paramos krepšelis mažės, tad patys intensyviausi bus 2026 metai“, – akcentavo LŽŪKT Telšių r. biuro finansinės apskaitos-ekonomikos konsultantė Marija Vitkienė.
Pasak konsultantės, tinkamai pasirinkta priemonė ir nuoseklus planavimas bei konsultavimasis su patyrusiais konsultantais tampa realia paskata ūkio atsinaujinimui ir augimui. „Jūs ūkininkaujate, o mes rengiame verslo projektus. Pasiskirsčius darbus, viskas įmanoma“, – pridūrė M. Vitkienė, ragindama pasinaudoti tinkamiausiomis priemonėmis, nesibaiminti procesų ir žengti pirmuosius žingsnius.
Būtent šios įžvalgos paskatino dalyvius pažvelgti į savo ūkius naujai – kaip į verslą, kuriam reikia drąsos, skaičiavimų ir aiškaus tikslo. O kaip tos idėjos prigyja realybėje, geriausiai atskleidžia pačių ūkininkų istorijos – skirtingos, savitos, bet visos vienijamos noro kurti ir judėti pirmyn.
Naujo ūkio pradžia Telšių krašte – nuo Lenkijos pievų iki Žemaitijos šlaitų
Laima Frycler (nuotr.) į Lietuvą atkeliavo iš Lenkijos, kur jos šeima taip pat ūkininkavo. „Ūkininkavimas man artimas nuo mažumės. Tėvai laikė karves, kiaules, vištas. Po tėčio netekties ūkį perėmė sesė, bet kaimo idilė niekur nedingo – atrodo, kaime net kvėpuoti lengviau“, – pasakoja puikiai lietuviškai kalbanti Laima.
Jos vyras Donatas Andriuška (nuotr.) šypsodamasis pritaria: kaimo gyvenimas abiem buvo arti širdies dar nuo vaikystės. „Kai man buvo dvylika, netekome tėčio, ir tada teko perimti visus ūkio darbus. Traktorius senas, remonto daug, bet tai buvo gera gyvenimo pamoka. Buvo visko“, – prisimena jis.
Studijų metais ir dirbdamas Islandijoje, Donatas vis grįždavo į tėvų ūkį atlikti pagrindinių sezoninių darbų. Gyvulininkystės ūkio vėliau teko atsisakyti, bet ryšys su žeme niekada nenutrūko. Susipažinęs su Laima, jis išdrįso paklausti, ar ji matytų savo ateitį Lietuvoje. „Prieš tai niekada nebuvau čia atvykusi, bet atsakymas buvo taip. Žinojau, kad Donatas ateitį sieja su ūkiu, ir pasitikėjau jo sprendimais“, – sako Laima. Donatui šis jos žodis reiškė daug: „Didelis akmuo nuo širdies nuriedėjo. Supratau, kad galime kurti bendrą ateitį.“
Pora kurį laiką buvo padariusi pauzę, tačiau šiandien vėl su nauja energija startuoja nuo nulio ir kuria šeimos ūkį Telšių rajone. Jie nusprendė pasinaudoti ES jaunųjų ūkininkų įsikūrimo parama – investicija, be kurios pradėti būtų buvę sunku.
„Be paramos šilauogių ūkio neįsirengtume, tam tiesiog nesutaupytume, kad ir kiek metų taupytume. Dabar mažais žingsniais judame į priekį – auginsime šilauoges ir vištas“, – pasakoja Laima. Paramos lėšomis pora įsigis durpių, laistymo sistemą, vištų lesinimo įrangą, sodinukus ir remontuos turimus pastatus. Patys dirbdami ir kituose darbuose, jie tikisi, kad ateityje ūkis taps pagrindiniu šeimos pajamų šaltiniu.
Donatas priduria, kad žemė ir pastatai yra jo močiutės paveldas. „Nors močiutė turėjo dešimt vaikų, visi vienbalsiai sutiko, kad ūkis liktų man. Ji visada sakydavo: „tas namelis ant vištos kojelės bus tavo“. Labai gera žinoti, kad čia – mano namai, – sako jis. – Žemė jau sutvarkyta, iškastas tvenkinys, o pavasarį atvyks pirmieji sodinukai. Planuojama pradėti nuo 210 vištų ir vėliau – modernizuoti bei plėsti ūkį“.
Laima džiaugiasi, kad apsilankė „Jaunųjų ūkininkų forume“. „Vyras buvo iniciatorius, aš net nežinojau, kur važiuosime. Esu labai patenkinta – matau, kad visada yra pas ką kreiptis. Jei nežinai, ką daryti, gali paskambinti, pasitarti, pasikonsultuoti“, – sako ji. Ypač įsiminė praktinė dalis apie ūkininko ir ūkininko–vadovo skirtumus. Abu pripažįsta, kad ūkininko įvaizdis keičiasi: „Jau nebėra požiūrio, kad ūkininkas – senas žmogus su šake ir guminiais batais. Šiandien ūkininkas – verslininkas. Ūkininkavimas yra gyvenimo būdas, kurį mes patys sąmoningai pasirinkome.“
Donatas akcentuoja ir technologijų reikšmę: „Investicijomis reikia palengvinti darbą – modernizuoti, automatizuoti, kad būtų kuo mažiau rankinio darbo. Taip pasilengvini gyvenimą ir stabilizuoji laiką.“ Abu juokdamiesi žada, kad pavasarį jau prasidės tikroji ūkio istorija: „Sodinukai bus pasodinti, vištos – iš veislinių ūkių. O kai jos pradės dėti kiaušinius, žinosite ir jūs.“
Iš landšafto dizaino – į naują svajonę kurti savo ūkį
Jomantė Umbrasaitė (nuotr.) iš Palangos rajono save vadina pradedančiąja ūkininke, nors ryšys su žeme ją lydi beveik visą gyvenimą. Į „Jaunųjų ūkininkų forumo“ susitikimą ji atvyko su daugybe klausimų ir nedrąsos, tačiau iš karto pajuto, kad žengia tinkama linkme. „Jau iš pirmo pranešimo gavau nemažai atsakymų. ES parama, ūkio kūrimas – tai visiškai nauji dalykai man, todėl atėjau čia pasisemti žinių“, – pasakoja ji.
Nors šiuo metu tik pradeda savo kelią žemės ūkyje, veikla su augalais Jomantei – seniai pažįstama dirva. Ji turi beveik du dešimtmečius patirties landšafto dizaine, yra pasodinusi dešimtis tūkstančių augalų. „Kaip sakau, kai dalį kraujo sudaro žemės, neįmanoma nuo to pasitraukti. Tai pašaukimas, kuris veža iš vidaus“, – šypsosi ji. Jomantės specialybė – dekoratyvioji želdininkystė, todėl dar nuo šešiolikos metų ji dirbo su apželdinimu ir augalais. Pasukusi į privačią verslo sritį, vis tiek jautė stiprų traukos ryšį su žeme.
Dabar ji svarsto, kaip į žemės ūkį grįžti iš kitos pusės – įkurti dekoratyvinių augalų ūkį Kretingos rajone. „Planuoju auginti tiek žolinius, tiek medėjančius augalus. Pastariesiems reikia daugiau laiko, tai tarsi investicija į ateitį“, – pasakoja būsimą ūkio viziją. Šiuo metu ji yra žemės pirkimo procese: „Kuriuosi nuo nulio. Plotai dar nedideli, bet tikrai reikės plėstis.“
Jomantė prisipažįsta, kad labiausiai neramina ne agronomija, o administraciniai procesai. „Supratimą apie augalus turiu didžiulį. Daugiau nežinomybės dėl dokumentacijos, paramų niuansų – galbūt būtent tai stabdo žengti drąsiau. Bet visada galima sužinoti, todėl ir esu čia“, – prisipažįsta ji. Po seminaro planuoja kreiptis į LŽŪKT Plungės r. biurą: „Kai viską apmąstysiu ir bus realūs veiksmai, būtinai atvyksiu pasikonsultuoti.“
Nepaisant iššūkių, Jomantė tvirtai tiki savo tikslu. „Labai tikiuosi, kad dabar galėsiu įgyvendinti savo svajonę“, – sako ji ir priduria, kad ūkis jai – ne tik darbas, bet ir sugrįžimas prie tikrosios savasties.
Donatas Pukinskis: „Ūkininkas turi būti plataus profilio“
Donatas Pukinskis (nuotr.) iš Plungės rajono ūkininkauja jau daugiau nei dešimtmetį. „Pamenu, ūkį įregistravau per savo gimtadienį“, – šypsosi jis. Šiandien jo šeima – trečioji ūkininkaujanti karta: žemę dirbo senelis, tėvai, o dabar ir Donatas, su jais puoselėjantis apie 250 hektarų augalininkystės ūkį. Auginamos daugiausia ankštinės kultūros, rapsai ir javai.
Į forumą Donatas atvyko ieškodamas naujų žinių ir krypties. „Norėjau pasitobulinti, sužinoti naujienas, pasidairyti galimybių, nes ir žmona svarsto tapti jaunąja ūkininke“, – sako jis. Nors pats ES parama pasinaudojo ne kartą – gavo paramą smulkiam ūkiui ir modernizavimui – jo tėvai tokių žingsnių nedrįso žengti. Todėl Donatas į galimybes žiūri plačiau.
Ūkininkavimo kasdienybę jis apibūdina paprastai ir taikliai: „Ūkininkas turi būti plataus profilio. Čia susideda ir agronomija, ir verslininko gyslelės.“ Būtent dėl to, anot jo, tokie mokymai yra ypač vertingi – padeda plėsti žinių bagažą, keisti požiūrį į ūkio valdymą ir priimti tvaresnius sprendimus.
Kasdienė Donato atrama – LŽŪKT Plungės r. biuro konsultantai. „Jei iškyla klausimų, susiskambiname. Pasitariame ir agronominiais, ir buhalteriniais, ir paramos klausimais. Palaikome ryšį“, – pasakoja jis. Po seminaro Donatas planuoja ramiai viską „suvirškinti“, o tada – grįžti su konkrečiais klausimais ir sprendimais.
Nors ūkis šiandien jau įsitvirtinęs, Donatas žvelgia į ateitį atsargiai, bet užtikrintai: daugiau žinių, daugiau apgalvotų žingsnių ir dar stipresnė šeimos komanda.
Kiekvienas dalyvis atsinešė savą istoriją – vieni pradeda nuo kelių hektarų, kiti perima tėvų ar senelių pradėtą darbą, o treti drąsiai suka nauja kryptimi, bandydami suderinti tradicijas ir šiuolaikinius metodus. Tačiau išsinešė visi tą patį: daugiau žinių, aiškesnę kryptį ir ryžtą judėti pirmyn. Tokie susitikimai tampa ne tik žinių mainų vieta, bet ir bendrystės erdve – čia svarbi ne tik specialistų patirtis, bet ir gyvas ūkininkų balsas, reiklūs klausimai, žemaitiška drąsa ir noras ūkius auginti taip, kad jie būtų tvarūs, stiprūs ir pelningi.
Skaitmeniniai įrankiai, finansinė drausmė ir tvarus požiūris į gamybą vis labiau tampa naujos kartos ūkininkų kasdienybe – tokia, kuri leidžia kurti ateities ūkį jau šiandien. Prisijunkite ir jūs. Forumo renginių grafikas: www.juf.lt
Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti
Lazdijuose startavo „Jaunųjų ūkininkų forumas“: žinios, praktika ir sprendimai augančiam ūkiui
Jaunųjų ūkininkų forumas: „Stengiamės ir judame savo svajonės link“
Jaunųjų ūkininkų forumas Biržuose – žinios nekainuoja, tereikia norėti
Jaunųjų ūkininkų forumas: tiesa gimsta diskutuojant
Egidijaus Vilkevičiaus nuotraukos
