Ateities BŽŪP – supaprastinta ir teisinga visiems

LR žemės ūkio ministerija

2017-05-15

Po kelerių metų prasidės naujasis Europos Sąjungos (ES) finansinis laikotarpis, kuriam visos šalys narės intensyviai rengiasi jau dabar – diskusijos dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities įgauna pagreitį. Gegužės 3 d. baigėsi Europos Komisijos (EK) skelbtos viešosios konsultacijos. Pirminiais preliminariais duomenimis, iš viso gauta daugiau kaip 320 tūkstančių atsakymų iš visos Europos Sąjungos (ES) valstybių. Tokia atsakymų gausa rodo didelį susidomėjimą BŽŪP ateitimi.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Beveik pusė (45,5 proc.) visų pateiktų atsakymų gauta iš Vokietijos, Lietuva pateikė 120 (0,04 proc.), Estija - 132 (0,04 proc.), Latvija – 633 (0,20 proc.) atsakymus. Verta pažymėti ir tai, jog visos ES mastu net apie 93 proc. individualiai pateiktų atsakymų atsiuntė respondentai, kurie tiesiogiai nedalyvauja ūkininkavimo veikloje. Viešųjų konsultacijų rezultatų pristatymas ir aptarimas numatytas liepos mėn. EK organizuojamoje aukšto lygio konferencijoje Briuselyje.

Pasak žemės ūkio viceministro Rolando Taraškevičiaus, Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) belieka apgailestauti dėl nedidelio žemdirbių aktyvumo dalyvaujant tris mėnesius vykdytose viešosiose konsultacijose dėl BŽŪP ir jos ateities po 2020 metų. Lietuva pateikė tik 120 atsakymų ir kartu su Estija liko priešpaskutinė, aplenkdama tik maltiečius.

„Visuose susitikimuose tiek su socialiniais partneriais, tiek ir pačiais ūkininkais raginome juos aktyviai dalyvauti konsultacijose išreiškiant lūkesčius dėl ateities. Tikrai labai gaila, kad šia gera proga pasinaudojo tik nedaugelis“, – situaciją apibūdino žemės ūkio viceministras.

BŽŪP nuostatos – ant derybų slenksčio

Kaip žinia, EK dar nėra pateikusi labiau apčiuopiamų būsimos BŽŪP rėmų, galimos jos struktūros, numatomų pagrindinių elementų, todėl šiame etape keičiamasi pirminėmis įžvalgomis dėl galimų šios politikos nuostatų ateityje. Daugiau konkretumo tikimasi sulaukti, kai EK pateiks savo komunikatą dėl BŽŪP supaprastinimo ir modernizavimo, kuriame bus numatomos BŽŪP kryptys po 2020 m. (tai numatoma š. m. lapkritį).

Intensyvios derybos dėl konkrečių BŽŪP nuostatų po 2020 m. prasidės EK pateikus atitinkamus teisėkūros pasiūlymus dėl BŽŪP ateities (numatoma 2018 m. pavasarį).

„Ministerijos vizija dėl būsimos BŽŪP pagrindinių aspektų iš esmės sutampa su žemdirbių organizacijų išsakomomis pagrindinėmis nuostatomis. EK pateikus teisės aktų pasiūlymus dėl BŽŪP po 2020 m., ministerija aktyviai dalyvaus diskusijose su socialiniais partneriais aptariant principines nuostatas, taip pat derins esminius bendros pozicijos aspektus“, – sako žemės ūkio viceministras R. Taraškevičius.

Formaliai tarpinstitucinės derybos dėl BŽŪP turėtų būti baigtos iki 2020 m. pabaigos. Tačiau 2019 m. vyksiantys Europos Parlamento rinkimai bei naujos EK formavimas gali tiek paspartinti, tiek ir uždelsti susitarimą dėl BŽŪP ateities.

Radikalių pokyčių nesiekiama

ŽŪM nesiekia radikalių pokyčių ir pasisako už esamos BŽŪP pritaikymą, kad ji geriau atitiktų jai keliamus tikslus ir esamus bei būsimus iššūkius. Kol dar nėra aiškesnių naujos BŽŪP struktūros kontūrų, ŽŪM pasisako už esamos BŽŪP architektūros (dviejų ramsčių, pagrindinių elementų) išlaikymą, pasilikdama teisę atvirai diskutuoti dėl BŽŪP po 2020 m. nuostatų, kai bus daugiau konkretumo.

Siekiant, kad BŽŪP išliktų stipri bendroji ES politika, kertinis klausimas – pakankamo BŽŪP finansavimo užtikrinimas. Ateities BŽŪP teks daug iššūkių: tvaraus vystymosi tikslai, su klimato kaita ir aplinkosauga susiję įsipareigojimai, apsirūpinimo maistu užtikrinimas, nestabilumas rinkose, vis dažniau pasireiškiančios nepalankios klimatinės sąlygos, nauji augalų ir gyvūnų ligų protrūkiai ir kt. BŽŪP finansavimo apimtys naujuoju finansiniu laikotarpiu priklausys nuo derybų dėl daugiametės finansinės programos (DFP) po 2020 m. rezultatų. Derantis dėl ES biudžeto lėšų BŽŪP teks konkuruoti su kitomis sritimis, tokiomis kaip migracija, saugumas. Be to, Jungtinės Karalystės kaip vienos iš pagrindinių neto mokėtojų į ES biudžetą pasitraukimas gali ženkliai paveikti derybų dėl DFP po 2020 m. eigą ir rezultatus.

Vienas esminių būsimos BŽŪP derybinių aspektų yra klausimas dėl lygių konkurencinių sąlygų visų valstybių narių ūkininkams užtikrinimo tiesioginės paramos srityje. Todėl ŽŪM pasisako už būtinybę pagaliau užbaigti pradėtą tiesioginių išmokų konvergenciją (vienodinimą).

Žemės ūkio viceministras R. Taraškevičius pabrėžia, kad būtina didinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą įvairiems veiksniams, ypač kainų svyravimams rinkose, stiprinti BŽŪP gebėjimą efektyviai reaguoti kritinėse situacijose. Todėl, pasak jo, ateityje būtina tobulinti rizikos valdymo instrumentus, stiprinti rinkos reguliavimo priemones kartu išlaikant į rinką orientuotą BŽŪP.

Tarp kitų svarbių aspektų viceministras pabrėžia ir ūkininkų derybinių pozicijų stiprinimą siekiant geresnio maisto tiekimo grandinės funkcionavimo (įskaitant ūkininkų kooperacijos ir jungimosi į gamintojų organizacijas skatinimą, trumpų maisto tiekimo grandinių plėtojimą, kovą su nesąžiningomis prekybos praktikomis).

„Būtina stiprinti ir antrąjį BŽŪP ramstį – kaimo plėtros politiką. Greta kitų svarbių kaimo plėtrai keliamų uždavinių, tinkamas dėmesys turėtų būti skiriamas ir gyvenimo kokybės kaime gerinimui, ir kaimo vietovių gyvybingumo užtikrinimui. Šiuo atžvilgiu labai svarbi yra smulkių ir vidutinių šeimos ūkių plėtra, jaunųjų ūkininkų pritraukimas į kaimo vietoves, investicijų skatinimas“, – teigia R. Taraškevičius.

Vienas iš svarbių uždavinių, žvelgiant tiek į dabartinę situaciją, tiek į ateities perspektyvas yra BŽŪP supaprastinimas, kuris turi išlikti bendru būsimos BŽŪP principu. Siekdama BŽŪP supaprastinimo, Lietuva ateityje norėtų didesnio lankstumo ir subsidiarumo valstybėms narėms įgyvendinant BŽŪP nuostatas atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, situaciją valstybėse narėse ar įgyvendinimo eigoje pasikeitus nacionaliniams prioritetams.

Ministerijos įžvalgos dėl BŽŪP ateities jau ne kartą buvo pristatytos socialiniams partneriams. Iš esmės sutariama dėl būsimos BŽŪP pagrindinių aspektų.

Savo poziciją dėl BŽŪP ateities ministerija aktyviai išsako įvairaus lygio susitikimuose, ieško sąjungininkų siekdama vienytis su bendraminčių blokais, taip užsitikrinant tvirtesnes pozicijas ir labiau girdimą, stipresnį balsą derybose dėl BŽŪP ateities.