Aktualūs pareiškėjų įsipareigojimai spalį

Nacionalinė mokėjimo agentūra

2020-10-12

© LŽŪKT nuotr.

Pateikusieji paraiškas gauti tiesiogines išmokas bei dalyvaujantys su plotu susijusių Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonių veiklose ūkininkai kviečiami neužmiršti spalio mėnesio įsipareigojimų, o apie įsipareigojimų įvykdymą pranešti mobiliąja programėle „NMA agro“.

Ūkininkai, siekiantys tiesioginių išmokų bei paramos pagal su plotu susijusias KPP priemones, privalo laikytis ne tik tiesioginių išmokų ar KPP priemonės, kurios veikloje jie dalyvauja, taisyklėse nustatytų, bet ir kompleksinės paramos reikalavimų. Pastarieji apima žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimus bei žemės ūkio valdymo ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus.

Juodasis pūdymas (naujas apsėjimo terminas)

Vienas iš GAAB reikalavimų yra susijęs su juodojo pūdymo apsėjimu. Juodąjį pūdymą privalu apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais iki kiekvienų metų lapkričio 15 d. Šis GAAB reikalavimas buvo pakeistas žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 9 d. įsakymu (ankstesnė galutinė termino data lapkričio 1 d.). Jei juodasis pūdymas laikomas ekologinių laukų apsaugos juostose, reikalavimas dėl apsėjimo nėra taikomas.

Įsėlis

Jei į pagrindinį pasėlį buvo įsėti žoliniai augalai, jie turi būti sudygę ir matomi lauke po pagrindinės rūšies augalų derliaus nuėmimo nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki spalio 1 d. Įsėlį galima išlaikyti trumpiau, jei jis nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 8 savaites, o pareiškėjas, įsėjęs įsėlį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu [email protected] ar telefonu mobiliąja programėle „NMA agro“ apie sėją informavo Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA). Įsėlis negali būti naudojamas ganyti ar derliui gauti. Įsėlio išlaikymo laikotarpiu draudžiama naudoti augalų apsaugos priemones.

Posėlis

Po derliaus nuėmimo (birželio 30 d.– rugpjūčio 15 d.) apsėjus posėlį, augalai turi būti sudygę ir matomi lauke po pagrindinės rūšies augalų derliaus nuėmimo nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. Posėlį kaip ir įsėlį galima išlaikyti trumpiau, jei jis nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 8 savaites. Kadangi šiais metais ūkininkai dėl išguldytų pasėlių ir dėl užsitęsusio derliaus nuėmimo susidūrė su problema posėlį išlaikyti bent 8 savaites, jiems sudaryta galimybė su oficialiu prašymu kreiptis į NMA. Pritaikius force majeure ir išimtinės aplinkybės taisyklę, sankcijos dėl neįgyvendinto reikalavimo išlaikyti dirvoje posėlį, skirtą žalinimui, nebus taikomos.

Posėlio išlaikymo laikotarpiu draudžiama naudoti augalų apsaugos priemones. Tuo tarpu azotą kaupiančių augalų plotuose augalų apsaugos produktus draudžiama naudoti visą augalų vegetacijos laikotarpį.

Ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės

Lapkričio 1 d. terminas svarbus ūkininkams, deklaravusiems ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) reikalavimus atitinkančius plotus. Jei šiuose plotuose buvo deklaruoti augalai, nurodyti II klasifikatoriaus grupėje (pupos, vikiai, žirniai, lęšiai, lubinai), suarus šiuos plotus, būtina juos apsėti iki lapkričio 1 d. arba palikti šiuos plotus nesuartus bent iki gruodžio 1 d. Ražienų paviršius gali būti lengvai kultivuotas taip, kad ražienos išliktų matomos.

Priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos

Įsipareigotuose pagal veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ plotuose ganyti gyvulius privalu ne mažesniu kaip 0,3 SG/ha ir ne didesniu kaip 1 SG/ha intensyvumu. Gyvulių ganymo laikotarpio pabaiga – spalio 30 d. Iki šio datos būtina nušienauti ir išvežti nenuganytos žolės likučius.

Ūkininkai, dalyvaujantys veikloje „Specifinių pievų tvarkymas“, įsipareigotuose plotuose ganyti gyvulius turi ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha. Ganymo laikotarpio pabaiga – spalio 30 d. Žolė iš lauko turi būti nušienauta ir išvežta iki spalio 15 d. Iki šios datos privaloma nušienauti nenuganytos žolės likučius. Jei buvo pasirinktas pievų sutvarkymo būdas, kai šienaujama žolė, nušienauta žolė neturi būti smulkinama ir paskleista. Žolė iš lauko turi būti išvežta, nušienauta iki spalio 15 d.

Pareiškėjai, dalyvaujantys veikloje „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje“ ir nusprendę ganyti gyvulius, ganyti privalo ne mažesniu kaip 0,3 SG/ha ir ne didesniu kaip 1 SG/ha intensyvumu įsipareigotame pagal veiklą plote. Ganiavos laikotarpį būtina užbaigti spalio 30 d., taip pat iki šios datos nušienauti ir išvežti nenuganytos žolės likučius.

Vykdantys veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ pareiškėjai, jei ganykla ar pieva paverstame lauke ganomi gyvuliai, ganyti privalo ne didesniu kaip 1 SG/ha intensyvumu ir užbaigti ganymo laikotarpį spalio 30 d.

Vykdydami veiklas „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“, Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“ ūkininkai įsipareigotame plote ganyti gyvulius ganiavos laikotarpiu gali ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha ir užbaigti ganyti turi spalio 15 d.

Priemonės „Natura 2000“ ir „Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklos

Jeigu šienavimo ar ganymo terminai konkrečioje teritorijoje nėra reglamentuojami (specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomos teritorijos nuostatuose, apsaugos reglamentuose, saugomos teritorijos planavimo dokumentuose, apsaugos sutartyse su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais), šienavimas pradedamas nuo birželio 15 d. ir užbaigiamas iki spalio 30 d. Jei ganomi gyvuliai – ganiavą būtina užbaigti spalio 30 d., o ganyti ne intensyviau kaip 1 SG/ha. Nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) ganyklose arba pievose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko, supresuota, šienas sudėtas į kūgius) iki spalio 30 d.