Nuo Naujųjų – svarbiausi pokyčiai aplinkosaugos srityje

2023-01-02

^©Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Nuo 2023-ųjų sausio įsigalioja nemažai naujų teisės aktų pakeitimų, skirtų aplinkos sektoriaus ir su juo susijusių sričių teisiniam reguliavimui tobulinti.

Vienas svarbiausių pokyčių – žemės valdymo ir naudojimo politikos klausimai perleidžiami Aplinkos ministerijai. Jai tampa pavaldi ir institucija, atsakinga už šių klausimų įgyvendinimą – Nacionalinė žemės tarnyba. Aplinkos ministerija formuos valstybės politiką žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse, organizuos, koordinuos ir kontroliuos šiuos procesus. Šią reformą įteisino Žemės įstatymo ir kitų lydimųjų įstatymų pakeitimai.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimai numato, kad Aplinkos ministerija nuo ateinančių metų perima iš Žemės ūkio ministerijos ir gyvūnų augintinių gerovės bei apsaugos politikos formavimą – rengs gyvūnų gerovę lemiančius teisės aktus. Taip pat Aplinkos ministerija perima gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo reglamentavimą.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimas leis žengti realų žingsnį įgyvendinant ambiciją, kad 2030 m. Lietuvoje tik 5 proc. komunalinių atliekų būtų šalinamos sąvartynuose ir tai taptų brangiausia atliekų tvarkymo alternatyva – mokesčio tarifas už aplinkos teršimą šalinamomis nepavojingosiomis atliekomis didėja nuo 15 Eur/t iki 50 Eur/t.

Įgyvendinant teršėjas moka principą, nustatytas mokestis už aplinkos teršimą iš eksploatuojamų organinius tirpiklius naudojančių įrenginių, kuriuos privaloma registruoti ir kurie iki šiol nebuvo apmokestinti. Nuo ateinančių metų asmenys, eksploatuojantys organinius tirpiklius naudojančius įrenginius, privalės mokėti mokestį už išmetamus į orą teršalus – lakiuosius organinius junginius. Tai taip pat nustatyta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimuose.

Pradeda veikti efektyvesnė komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apmokestinimo sistema, kuri detaliai reglamentuoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainos nustatymo, paskirstymo, atskaitomybės tvarką. Pagal papildytą Atliekų tvarkymo įstatymą, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pagal jos patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką skaičiuos ir tvirtins regionines reguliuojamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainas trejų metų laikotarpiui. Savivaldybių tarybos tvirtins rinkliavos ar įmokos dydžius prie nustatytos regioninės kainos pridėdamos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas ir komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir vežimo paslaugų kainą.

KitiAtliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai stiprina gamintojo atsakomybę – savivaldybių biudžeto lėšomis apmokamo viešose vietose vykdomo šiukšlių išrinkimo ir atliekų surinkimo išlaidų dalį proporcingai turės padengti tabako gaminių su filtrais ir filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, gamintojai ir importuotojai. Tokia pati nuostata bus taikoma užpildytų vienkartinių plastiko turinčių puodelių, dėžučių, pakelių, butelių ir maišelių gamintojams ir importuotojams. Tai reglamentuoja Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai.

Nuo šių naujų pareigų nevykdymo atgrasys baudos, numatytos Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimuose ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatyme.

Geresnes sąlygas žaliesiems pirkimams sudaro atnaujintas Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo vykdant žaliuosius pirkimus tvarkos aprašas. Šiame tvarkos apraše numatyti pakeitimai leis pasiekti ambicingą tikslą – nuo 2023 m. visi viešieji pirkimai turi būti tik žali. Sumažėjo produktų grupių, kurių pirkimams taikomi aplinkos apsaugos kriterijai ir atsisakyta produktams keliamų rekomendacinių reikalavimų. Bus reguliuojami tik minimalūs, privalomi aplinkosauginiai kriterijai prioritetinėms produktų grupėms: statybos, baldų, medienos tekstilės gaminiams, produktams, kuriems taikomi energetinio efektyvumo reikalavimai.

Efektyvesnei paviršinių vandens telkinių apsaugai įvedami fiksuoti paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų dydžiai, supaprastinamas jų nustatymo mechanizmas. Visai šalies teritorijai bus parengtas Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų ribų žemėlapis, kurio duomenimis remiantis bus nustatoma apsaugos zona ir pakrantės apsaugos juosta. Jos bus nustatomos toms upėms, ežerams, tvenkiniams, kanalams, nepratekamiems dirbtiniams vandens telkiniams, kurie registruoti Upių, ežerų, tvenkinių kadastre, taip pat Kuršių marių rytinei pakrantei. Tai numato atnaujintas Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas.

Nauja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo redakcija nuo ateinančių metų sudaro geresnes sąlygas visuomenei dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procese. Kartu užkirstas kelias planuojamos ūkinės veiklos skaidymui, užtikrinamas tinkamas kelių veiklų suminio poveikio vertinimas. Bus vertinamas poveikis ne tik šalia ūkinės veiklos vykdymo vietos, esamoje aplinkoje, bet ir kitų vietovių, susijusių gamtiniais ryšiais aplinkoje. Atsisakius „automatinio pritarimo“, poveikio aplinkai vertinimą atliekantys subjektai privalės visais atvejais pasisakyti dėl dokumentų ir planuojamos veiklos. Įvedami nauji reikalavimai, griežtinantys poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjų atsakomybę.

Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo pakeitimai leis sumažinti administracinę naštą ir atsisakyti perteklinių veiklos apribojimų. Miško kirtimams „Natura 2000“ teritorijose ir teritorijose, kuriose yra nekilnojamųjų kultūros vertybių, išlaikomas padidintas dėmesys, o pranešimų apie ketinimą kirsti į jas nepatenkantį mišką procedūros supaprastinamos. Laikas nuo pranešimo pateikimo iki galimybės kirsti mišką, kai kirtimas planuojamas ne „Natura 2000“ teritorijoje ir ne teritorijoje, kurioje yra nekilnojamoji kultūros vertybė, neviršys 5 darbo dienų.

Pagal Aplinkos ministerijos informaciją