Naujausi tyrimų rezultatai: česnakų veislės „Dangiai“ produktyvumas ir morfobiologinės savybės

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas

2016-09-22

Valgomasis česnakas yra viena iš augalų rūšių, jautriausiai reaguojančių į agroklimatinių sąlygų pokyčius, todėl jų auginimui reikėtų rinktis vietines arba geografiškai artimiausių kaimyninių šalių selekcijos veisles. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute siekta nustatyti naujos valgomojo česnako veislės „Dangiai“ produktyvumą, kompleksiškai įvertinti morfobiologines savybes ir generatyvinės raidos ypatumus.

Jungtinių Tautų žemės ūkio ir maisto organizacijos (angl. FAO) duomenimis, valgomojo česnako vartojimo ir perdirbimo pramonės poreikiai bei pasėlių plotai didėja. Todėl labai svarbus yra kūrimas naujų veislių, pasižyminčių pageidaujamais ūkiniais požymiais, tolerancija biotiniams ir abiotiniams veiksniams, ankstyvumu, produktyvumu ir kokybe. ES daržovių rūšių veislių bendrajame kataloge 2014 m. buvo įrašyta 114 valgomojo česnako veislių, iš jų 2 veislės, sukurtos LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute.

Dėl biologinių ypatumų česnakai dažniausiai dauginami vegetatyviniu būdu. Toks dauginimo būdas lemia atsitiktinių mutacijų indukciją ir somakloninį kintamumą, todėl valgomojo česnako selekcija yra sudėtingas procesas.

Naujos valgomojo česnako veislės „Dangiai“ tyrimas atliktas LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute 2002–2014 m. Selekcijos pradiniame etape ši veislė (selekcinis Nr. 24) buvo stebėta ir lyginta su kitais selekciniais numeriais. Konkursiniuose bandymuose (2012–2014 m.) palyginimui pasirinkta veislė „Žiemiai“.

Apskaitinio laukelio plotas 1,3 m² kartojant tris kartus. Dauginamoji medžiaga – skiltelės – sodinta rudenį. Pasėlių priežiūra atlikta pagal SDI priimtas daržo augalų auginimo technologijas. Morfobiologinių savybių vertinimas atliktas pagal tarptautinės augalų naujų veislių apsaugos organizacijos (UPOV) valgomojo česnako morfobiologinių požymių vertinimo metodiką.

Generatyvinių organų ir tikrųjų sėklų formavimosi dažnumas nustatytas atlikus vegetatyvinių orinių svogūnėlių kastraciją 10 augalų žiedynuose. Duomenys statistiškai įvertinti programa ANOVA.

Tirtų veislių vidutinis ropelių derlingumas siekė 15,46–16,48 t ha^-1, prekinio derliaus išeiga – 99,4–99,8 proc. (lentelė). ANOVA analizė parodė, kad produktyvumo skirtumai tarp veislių buvo statistiškai nereikšmingi. Veislės „Dangiai“ augalai formavo aukštesnę nei „Žiemiai“ lapiją. Veislės „Dangiai“ ropelių forma plokščiai ovali, išorinė lukšto spalva balta su išilginiais violetiniais dryželiais. Ropelė sudaryta iš 5–7 vienodo dydžio skiltelių, kurios aplink žiedynstiebį taisyklingai išsidėsčiusios ratu.

Lentelė.Valgomojo česnako produktyvumas

Generatyvinės raidos stebėjimai parodė, kad veislės „Dangiai“ valgomojo česnako viename žiedyne formavosi vidutiniškai 187 oriniai svogūnėliai ir 47 žiedai. Tikrųjų sėklų formavimosi dažnumas siekė 8,5 procentų.

Apibendrinus tyrimo rezultatus galima teigti, kad veislės „Dangiai“ česnakai yra tinkami auginti Lietuvos klimato sąlygomis. Morfobiologinėmis savybėmis – lapijos aukščiu ir spalva, ropelių išorinio lukšto spalva, skiltelių dydžiu, skaičiumi ir spalva – veislė „Dangiai“ skyrėsi nuo veislės „Žiemiai“.

Aukštu dažniu formuojančių tikrąsias sėklas klonų atrinkimas suteikia galimybę juos panaudoti spartinant pradinės selekcinės medžiagos kūrimą, devirusuotos medžiagos išauginimą ir siekiant palaikyti vertingos dauginamosios medžiagos ilgaamžiškumą. Valgomojo česnako veislei „Dangiai“ (selekcinis Nr. 24) atlikti išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimai.

Parengė Danguolė Juškevičienė, Rasa Karklelienė, Nijolė Maročkienė, Audrius Radzevičius, Eugenijus Dambrauskas, Sodininkystės ir daržininkystės institutas. Straipsnis publikuotas leidinyje „Agrariniai ir miškininkystės mokslai, 2016“.