Tinkamai apsaugokime miško želdinius: tvoros

Justinas Zenevičius

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausiasis miškininkystės specialistas, vykdantis Miškininkystės paslaugų biuro vadovo funkcijas

2022-09-14

© LŽŪKT nuotr.

Agroakademija.lt · Tinkamai apsaugokime miško želdinius: tvoros

Lietuvos miškuose gausu briedžių, šernų, kiškių, tauriųjų elnių, stirnų ir kitų žvėrių, kurie siekdami išsimaitinti, ypač žiemą, padaro daug žalos jaunuolynams, dėl to lėtėja medelių augimas ir jie gali žūti.

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodyta, kad želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi ir saugomi tol, kol medeliai paauga ir susiformuoja jaunuolynas.

Apsaugoti mišką nuo kanopinių žvėrių galima naudojant mechanines, chemines ir biologines apsaugos priemones.

Lietuvoje dažniausiai naudojamos mechaninės apsaugos priemonės yra individualios medelių apsaugos, ištisinis sklypų ar medžių grupių aptvėrimas metalinėmis tvoromis. Rečiau didesni medeliai apsmaigstomi kuoliukais, viršūniniai ūgliai apsaugomi plastmasinėmis spiralėmis ar avies vilnomis, pavieniai medeliai pridengiami eglišakėmis. Kiekviena iš jų yra veiksminga, jei laiku ir teisingai naudojama.

Tvorą reikia kasmet prižiūrėti

Želdinių apsauga aptveriant ištisus plotus – viena patikimiausių priemonių mažinant elninių žvėrių daromą žalą.

Naudojamos įvairios konstrukcijos tvoros:

nuo stirnų – iki 1,5 m aukščio;
nuo elnių – 2,2 m aukščio;
nuo briedžių – 2,5–3,0 m aukščio.

Priklausomai nuo medžiagų, iš kurių pagaminta tvora, tarnavimo laikas svyruoja iki 10 metų. Vėliau reikia kapitalinio remonto. Tai yra brangiausia, daug medžiagų ir darbo sąnaudų reikalaujanti apsaugos priemonė. Tvorų tvėrimo sąnaudos mažesnės tveriant didesnius sklypus. Tvorą reikia kasmet prižiūrėti, taisyto, nes per atsiradusius plyšius į aptvarą patekę žvėrys juose lieka tol, kol yra kuo maitintis, todėl visi želdiniai gali būti sunaikinti.

Gali būti aptveriamos medelių grupės, pvz., perspektyvūs ąžuoliukai ar kt. Tokie aptvarai mažai pažeidžiami virstant aplinkiniams medžiams, nevaržoma žvėrių migracija, tačiau reikia didelių darbo sąnaudų juos įrengiant. Dažniausiai šis būdas naudojamas ąžuolų želdiniams apsaugoti.

Drebulių ir tuopų hibridų želdiniai žvėrių pažeidžiami panašiai kaip ąžuolai. Jie taip pat turi būti apverti. Laukinių gyvūnų mėgstami klevai, vinkšnos, uosiai, todėl jų želdiniai ar savaiminukai turėtų būti saugomi. Beržiukus gali nugraužti pelės, vasarą ūglius nukramtyti stirnos. Juodalksnių laukiniai gyvūnai beveik nepažeidžia, išskyrus pavienius medelius, kuriuos valydami ragus nutrina stirninai, išimtiniais atvejais, esant badui, kamienus gali nulaupyti elniai.

Tvorų privalumas:

Sąlyginai pigi dideliems plotams.
Ilgalaikė priemonė.
Efektyvi ir patikima apsauga.
Saugomi visi želdiniai.
Tvoros vengia žvėrys.
Tinka naudoti, jei yra daug žvėrių.

Tvorų trūkumai:

Užtveriamas didelis plotas, todėl užblokuojami žvėrių migracijos keliai.
Didėjant aptvertų miško plotų skaičiui, maitinimosi plotai mažėja, daugiau pažeidžiami

neapverti plotai.

Pasitaiko atvejų, kai į aptvertus želdinius dėl sugadintos tvoros vis vien patenką žvėrys, o neišvarius jų iš aptvertos zonos laiku, galimi dideli saugotinų želdinių pažeidimai.
Sudėtinga ir brangi priežiūra ir remonto darbai.
Statant tvoras, nevertinamos nuardymo išlaidos.
Reikia įrengti išėjimus žvėrims, tai papildomai kainuoja.

Plastikinės apsaugos medžiams

Individualios plastikinės apsaugos gaminamos iš įvairaus tankumo tinklo, skylėto plastiko lakšto. Skiriasi medžiagų standumas, spalva, aukštis. Apsaugos dedamos ant ąžuoliukų, prieš tai suteikiant jiems vamzdžio formą, tvirtinami prie dviejų įkaltų kuolų. Pagrindinės klaidos statant gaubtus ant medelių – per ploni tvirtinimo kuoliukai, vamzdžio nenaudojimas tiesiogiai gaubtą užmaunant ant ąžuoliuko, aukštesni už tvirtinimo kuolus gaubtai, kurie ateityje nulinksta. Šios klaidos lemia medelių nulinkimą kartu su apsauga, ūglių išlindimą per gaubto šonus, viršūnių užsilenkimą. Gaubtuose suprastėja oro cirkuliacija, todėl susidaro palankesnės sąlygos miltligei vystytis. Jei žvėrių daug, individualios plastikinės apsaugos gali ir neapsaugoti, todėl gali prireikti papildomų apsaugos priemonių. Individualios apsaugos plačiausiai naudojamos, tačiau turi privalumų ir trūkumų.

Individualių apsaugų privalumai:

Patikima efektyvi apsauga.
Individualia apsauga apsaugoti želdiniai gerai matomi, todėl lengvesnė medelių priežiūra.
Skatina viršūnę augti aukštyn ir neformuoti šoninių šakų.
Galima apsaugoti pasirinktinai, t. y. vertingiausius ąžuoliukus.
Netrukdo natūraliai gyvūnų migracijai.
Plastikiniai gaubtai iš dalies apsaugo nuo nedidelių pavasarinių šalnų.

Individualių apsaugų trūkumai:

Didelės pastatymo ir eksploatavimo išlaidos.
Reikia dažnos priežiūros.
Brangus remontas.
Reikia nuimti, nes pati nesuyra.
Kokybiškai uždėti galima tik nugenėjus šonines šakutes.

Taigi apsvarsčius galimybes, būtina pasirinkti jaunuolynų apsaugos nuo žvėrių būdą, nes jų padaryta žala gali būti labai didelė.

Naudinga konsultuotis su specialistais

Jei turite klausimų dėl miško priežiūros, ES paramos, miško įveisimo žemės ūkiui nepalankiose žemėse ir kitų klausimų, susijusių su miškininkyste, kviečiame kreiptis į ilgametę patirtį turinčius Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Miškininkystės paslaugų biuro specialistus. Jie įvertins galimybę gauti paramą, konsultuos, parengs miško želdinimo ir žėlimo projektą, pateiks paraišką, atsakys į pateiktas užklausas, konsultuos projekto įgyvendinimo klausimais, padės nepasiklysti tarp įsipareigojimų ir reikalavimų.

www.agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

#3. Turiu miško. Ką su juo daryti?

Miškas reikalauja priežiūros, o darni ir atsakinga miškininkystė – žinių bei patirties

Parengta pagal lietuvių autorių straipsnius