• Temos
• Miškininkystė

Taros surinkimo vietose atsivėrė galimybė išsaugoti senuosius Lietuvos miškus

2023-11-22

© Asociatyvi Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Užstato sistema Lietuvoje kasmet padeda apsaugoti gamtą nuo tūkstančių tonų pakuočių atliekų. Nuo šiol sistema padės išsaugoti senąsias mūsų šalies girias. Gyventojai per taromatą galės skirti atgauto užstato sumą ir taip prisidėti prie senųjų miškų išsaugojimo.

„Užstato sistemos sėkmė Lietuvoje pagrįsta visuomenės įsitraukimu ir sąmoningumu. Todėl gyventojų edukacijai skiriame daug dėmesio – nuolat kuriame ir palaikome įvairias iniciatyvas, kurios į senas problemas leidžia pažvelgti netradiciškai, skatina domėtis ir saugoti savo aplinką, dalytis žiniomis ir ugdyti naujus įpročius. Senųjų miškų išsaugojimo iniciatyva atspindi mūsų požiūrį ir nauja forma pratęsia mūsų pastangas šviesti visuomenę bei saugoti Lietuvos gamtą“, – sako VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas.

Nauja USAD iniciatyva ragina: „Keisk tarą į šlamančius“. Kiekvienas gyventojas, atnešęs gėrimų pakuočių į taromatą, dabar gali pasirinkti paaukoti užstatą, kad Lietuvoje būtų išsaugotas kuo didesnis senųjų miškų plotas.

„Sengirės yra gyvybės lopšiai, natūralios, daugybę metų neliestos ekosistemos, kur susidarę sąlygos gyventi tūkstančiams gyvybės rūšių – sengirėse gali gyventi net 15 tūkstančių rūšių gyvūnų, augalų, grybų. Gausi biologinė įvairovė yra vienas svarbiausių veiksnių, kodėl siekiame išsaugoti senąsias girias. Bet tikrai ne vienintelis. Siekiame išsaugoti miškus kaip savaiminę vertybę, svarbią tiek pačiai gamtai, gyvybei, tiek ir žmogui. Žmonijai senieji miškai taip pat būtini išgyvenimui – ekologine, socio-kultūrine, ekonomine – ne ūkine, o taip pat ir egzistencine prasme“, – sako Mindaugas Survila, „Sengirės fondo“ įkūrėjas.

Fondo duomenimis, šiuo metu nuo kirtimų yra apsaugota vos 1,2 proc. miškų, fondas jau globoja virš 97 ha senųjų miškų. Užstato lėšas per taromatus aukojantys žmonės šį plotą gali reikšmingai padidinti, nes grąžinus 10 butelių, skardinių, bus išsaugomas 1 kvadratinis metras miško.

Gamtininkai atkreipia dėmesį, kad senuose miškuose gyvena daugybė skirtingų rūšių, bet nykstant buveinėms – nyksta ir rūšys, mažėja jų įvairovė. Kai kurios iš retų rūšių gali gyvuoti tik 200 metų ar senesnėse giriose, kurias sudaro įvairiaamžis ir įvairiarūšis natūraliai atsikuriantis be žmogaus įsikišimo miškas.

Nuolat akcentuodama, kad „Grąžinti verta“, USAD šį rudenį pradeda socialinę–edukacinę iniciatyvą „Keisk tarą į šlamančius“. Specialiai šiai kampanijai buvo sukurta daina ir vaizdo klipas, kuriuo atkreipiamas visuomenės dėmesys į šimtmečiais gyvuojančias gamtos buveines – sengires. Dainą atlieka menininkas Žygimantas Kudirka (Mesijus) ir choras „Ąžuoliukas“. Dainos prodiuseris ir kompozitorius – Vitalijus Puzyriov (Vaiper), o chorinės aranžuotės autorius – choro „Ąžuoliukas“ meno vadovas Vytautas Miškinis. Muzikinio klipo režisierius yra Titas Sūdžius, prodiuseriai – „Some Films“.

Kampanija „Keisk tarą į šlamančius“ prasideda nuo lapkričio vidurio. Visos surinktos lėšos miškams išsaugoti keliaus VšĮ „Sengirės fondas“ – nevyriausybinei organizacijai, kuri buvo įkurta siekiant išsaugoti senuosius Lietuvos miškus su visa gyvybe juose ir kurti ilgaamžius, tvarios gamtos pavyzdžius – sengires, atviras žmonių lankymui.

Pernai gyventojams įsiminė USAD projektas „Nenykstančios rūšys“, kuri skatino nepalikti šiukšlių gamtoje ir atiduoti jas perdirbimui. Šiemet vasarą, jau ketvirtus metus iš eilės, USAD iniciatyva vyko interaktyvus edukacinis žinių žaidimas „EKO lenktynės“, pritraukęs tūkstančius dalyvių iš visos Lietuvos.

USAD duomenimis, pernai Lietuvoje buvo surinkta ir sutvarkyta apie 92 proc. į rinką išleistų užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių. Iš viso 2022 metais Lietuvoje žmonės grąžino daugiau negu 672 mln. vienetų pakuočių. Gyventojai visoje šalyje gali naudotis beveik 3 tūkst. taros surinkimo punktų.

BNS pranešimas