Stenkimės, kad miškai gražėtų ir oštų ateities kartoms

Beveik trečdalį Lietuvos teritorijos sudaro miškai, todėl turime juos puoselėti. Daugiausia yra valstybinių miškų (49 proc.), kurių priežiūra rūpinasi Generalinės miškų urėdijos darbuotojai, dirbantys visoje šalyje, 13 proc. – rezervinių, 38 proc. – privačių miškų. Lietuvoje yra apie 250 tūkst. privataus miško savininkų, valdančių apie 818 tūkst. hektarų. Paskaičiuota, kad vidutinis miško valdos dydis siekia beveik 3 hektarus. „Atrodytų, kad tie 3 ha labai mažas miško plotas ir miškininkai profesionalai reformos pradžioje skeptiškai vertino ūkininkavimo galimybes tokiuose ploteliuose, tačiau laikas parodė, kad tai visiškai realu. Netgi pradėjo formuotis specifinė privačių valdų miškininkystė“, – mintimis dalijosi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (toliau – LŽŪKT) miškininkystės specialistas R. Cicėnas. Beje, šalies rajonuose vidutinis privataus miško valdos dydis gali labai skirtis, pavyzdžiui, didžiausios valdos – Akmenės r. (4,18 ha), Kėdainių r. (4,01 ha), Biržų r. (3,85 ha), o mažiausios – Alytaus r. (1,95 ha), Lazdijų r. (2 ha), Marijampolės r. (2,10 ha). Kaip teigia R. Cicėnas, kiekviename rajone skiriasi ir privataus miško plotas. Mažiausiai privačių miškų yra Kalvarijos savivaldybėje– 2254 ha, Kazlų Rūdos savivaldybėje – 3446 ha, Joniškio r. – 5021 ha, Elektrėnų savivaldybėje – 7472 hektarai. Didžiausias privačių miškų plotas yra Varėnos r. – 73784 ha, Panevėžio ir Vilniaus r. – beveik po 31000 ha, Lazdijų r. – 22745 hektarai.

Dažnas privataus miško savininkas turi menkas arba apskritai neturi jokių miškininkystės žinių, todėl dažnai susiduria su įvairiomis miško priežiūros ir valdymo problemomis. O jos atsiranda dėl vienos priežasties – nežinojimo. Kaip pastebi LŽŪKT miškininkystės specialistai, retas kuris privataus miško savininkas žino, kad veiklą valdoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai, kuriuos reikia ne tik žinoti, bet ir jų laikytis.

Prieš kelerius metus miškininkystės paslaugas pradėjo teikti ir LŽŪKT. Konsultavimo tarnybos miškininkystės specialistai konsultuoja miškų įveisimo, atkūrimo, jų priežiūros, apsaugos, tvarkymo ir racionalaus miškų išteklių naudojimo klausimais. Be to, jie rengia miškotvarkos ir želdinimo projektus, visus reikalingus dokumentus, kurių reikia siekiant gauti kompensacinio ir investicinio pobūdžio paramą, skirtą skatinti miškininkystės ūkio verslą. LŽŪKT miškininkystės specialistai primena, kad miško naudojimas prasideda nuo visų nuosavybės dokumentų sutvarkymo, riboženklių (kapčių) pastatymo ir ribinių linijų prakirtimo, suvokimo, kad vienintelė oficiali institucija, reglamentuojanti privataus miško naudojimą, yra VMT.

Oper. Vaidas Juška, red. Erika Mankutė