Lapkričio 22 d., penktadienis | 24
SOS – Kuršių nerijos miškus puola ėdrūs drugeliai
Mindaugas Milinis
www.delfi.lt
2018-07-26
Kuršių nerijos miškai virsta sudžiūvusių stagarų sankaupomis. Abipus plento Smiltynė–Nida akį rėžia apokaliptinį vaizdą primenantys rudi ir visiškai nudžiūvę pušų kamienai. Ištisuose plotuose pušų spyglius nugraužė gamtoje mažai priešų turintys ėdrūs drugelių vikšrai. Kaitri ir sausringa vasara sudarė idealias sąlygas veistis šiems kenkėjams. Miškininkai neatmeta galimybės, kad žala Kuršių nerijos miškams gali būti nepataisoma.
Kuršių nerijoje lapus ir spyglius graužia vabzdžiai – neporiniai verpikai ir verpikai vienuoliai. Tai Lietuvos miškuose natūraliai gyvenančios ir įprastos drugių rūšys. Jų skaitlingumo padidėjimas miškuose pastebimas kas kelerius metus. Šių drugių masinio dauginimosi židinio formavimąsi VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Kretingos regioninio padalinio miškininkai Juodkrantės girininkijoje užfiksavo dar birželio pradžioje. Šiemet vidutinis medžių lajos pažeidimo laipsnis yra 40 proc. Linas Zarnauskas, VMU Kretingos padalinio medienos ruošos inžinierius, DELFI sakė, kad šiuo metu identifikuoti du dideli pažeistų medžių židiniai – Smiltynėje ir Naglių rezervate tarp Juodkrantės ir Pervalkos. Iš viso kenkėjai pažeidė apie 150 ha ploto miško. Tikslesnį skaičių bus galima pasakyti po mėnesio. L. Zarnauskas negalėjo pasakyti, ar šiame plote esančius medžius teks iškirsti, ar jie dar sužaliuos. Aiškesnis vaizdas bus matyti kitą pavasarį.
Viskas priklausys nuo gamtinių sąlygų
Daug kas priklausys nuo gamtinių sąlygų. Nuėdę spyglius ir lapus verpikai turėtų pereiti į lėliukės fazę ir augmenijos nebenaikinti. Jei medžiams nėra nugraužti pumpurai, jie vėl gali išsprogti, o miškai vėl gali sužaliuoti. Tačiau „jeigu“... Jei medžiams bus tinkamos sąlygos, užtektinai drėgmės. Be to, perėjus į lėliukės stadiją po dviejų trijų savaičių iš jų išsiris drugeliai. Jie taip pat dės kiaušinėlius. Kaip tie kiaušinėliai peržiemos? Kokios bus gamtinės sąlygos kitą pavasarį“, – svarstė L. Zarnauskas.
Vien gamtos savireguliacijos nepakanka
VMU pranešė, kad paskutinis didesnis neporinių verpikų antplūdis Kuršių neringoje užfiksuotas prieš 10 metų. 2008-aisiais abiejų kenkėjų vikšrai pakenkė medžiams apie 60 ha plote. Tuomet didesnė žala gamtai nebuvo padaryta dėl dviejų priežasčių: dėl kitų parazitinių vabzdžių plėviasparnių vyčių, dedančių kiaušinėlius į verpikų vikšrus, ir dėl didžiulio migruojančių varnėnų, kurie ir sulesė dalį vikšrų, antplūdžio. Tačiau vien gamtos savireguliacijos tada nepakako, prieš kenkėjus kovota ir iškabinus specialias verpikų gaudykles, kurios skleisdamos verpikų patelėms būdingo feromono kvapą privilioja ir gaudo šių drugių patinus.
Pažeidimai gali būti lemtingi
Neporiniai verpikai ir verpikai vienuoliai – tai naktiniai drugiai, kurių vikšrai graužia medžių lapus ir spyglius, jaunus viršūninius ūglius. Neporiniai verpikai dažniausiai pažeidžia įvairius lapuočius, verpikai vienuoliai – pušis ir egles. Kenkėjai pažeidžia įvairaus amžiaus medžius gegužės–liepos mėnesiais medynuose, augančiuose neturtingose sausose augavietėse. Pažeisti medžiai apsilpsta ir dėl to vėliau gali žūti. Šie drugiai turi nedaug natūralių priešų. Verpikų vikšrai apžėlę ilgais nuodingais plaukeliais, tad kiti plėšrūnai jų vengia, o iš paukščių juos lesa tik varnėnai ir gegutės.
