Situacija miškuose: kas gi atsitiko šiemet?

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro informacija

2023-09-07

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Stichinės nelaimės dažniausiai siejamos su sausromis, potvyniais, žemės drebėjimais, viesulais. Tačiau šiemet, susiklosčius palankioms klimatinėms sąlygoms, Lietuvos miškai patyrė dar vieną stichinių nelaimių rūšį – stichinę nelaimę dėl kenkėjų. Tokio tipo stichinės nelaimės mūsų šalies istorijoje yra retas reiškinys. Dažniausiai jų padėdavo išvengti pati gamta, kai įsijungdavo miško savisaugos procesai, ir miškininkai, kai būdavo sėkmingai panaudojamos miško apsaugos priemonės.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Kas gi atsitiko šiemet?

Šiais metais stichinė nelaimė paskelbta dėl dviejų miško kenkėjų – paprastojo pušinio pjūklelio (Diprion pini) ir žievėgraužio tipografo (Ips typographus) – sukeltų masinio kenkimo židinių. Pakenktų miškų plotai sudaro tūkstančius hektarų pušynų bei eglynų, ir šie plotai vis didėja. Šie kenkėjai miškuose nėra kokios neįprastos ar invazinės rūšys, jos kenkė ir anksčiau, tačiau ne tokiuose dideliuose plotuose.

Paanalizuokime kiekvieną kenkėją, kad geriau juos pažintume ir suprastume, kuo šiems vabzdžiams šie metai buvo tokie palankūs?

Paprastasis pušinis pjūklelis yra mažas vabzdys, plėviasparnių būrio atstovas, kenkia pušų spygliams, veda porą generacijų per metus. Kelių vystymosi generacijų per metus turėjimas vabzdžiams yra labai palankus, nes per vieną sezoną individų populiacija gali padvigubėti. Taip ir atsitiko. 2022–2023 m. palankūs orai (šiltos žiemos, karštos ir sausos vasaros) gerokai padidino pjūklelių gausą. To pasekmė Ignalinos nacionalinio parko pušynuose – pušys neteko spyglių.

Atrodytų, kas čia tokio? Deja, tyrimų duomenys rodo, kad 100 % lajos defoliavimas pušis labai susilpnina, jos nustoja augti, ir kad galėtų vėl normaliai funkcionuoti, prireiks 3–4 metų. Jei tos pačios pušys bus apgraužtos antrą kartą – didžioji jų dalis vienareikšmiškai žus, nes bus užpultos pušų liemenų kenkėjų. Šis liūdnas scenarijus šiemet pasikartojo Ignalinos pušynuose ir padarė labai didelių ekologinių, ekonominių ir socialinių nuostolių.

Ar to buvo galima išvengti? Išvengti gal ne, bet sumažinti nuostolius – taip, jei šiemet pavasarį Ignalinos miškuose būtų panaudotas insekticidas, kuris sumažintų pjūklelio gausą. Tačiau šiuo metų nėra registruotų tinkamų gamtai nekenksmingų produktų.

Paprastojo pušinio pjūklelio lervos

Žievėgraužis tipografas yra 4–6 mm dydžio vabalų būrio vabzdys, kenkiantis eglėms, ir yra pagrindinis eglių liemenų kenkėjas Lietuvoje. Per metus turi dvi pagrindines ir dvi seserines generacijas. Per metus tik 4 vabalų šeima (3 patelės ir 1 patinas) gali turėti apie 6,5 tūkst. palikuonių. Esant palankioms sąlygoms, toks spartus vystymasis leidžia tipografui greitai išplisti eglynuose.

2022 m. buvo pastebėtas vabalų populiacijos didėjimas, o 2023 m. ypač palankios meteorologinės sąlygos jį dar paspartino. Stebėjimai parodė, kad šių metų pavasaris atėjo 19 dienų anksčiau (Kauno r.) nei 2022 m. Ką reiškia 19 dienų tipografo vystymęsi? Per tokį laikotarpį sudedami kiaušinėliai ir išsivysto kenkėjo lervos. Kai tai įvyksta, eglės žievė būna visiškai pažeista ir medis miršta. Taip pat reikia pastebėti, kad per metus dažniausiai išsivysto trys vabalų generacijos, tačiau toks ankstyvas šių metų pavasaris leido susiformuoti dar vienai papildomai generacijai, kuris gerokai padidino kenkėjo gausą.

Taip pat galima paminėti ir kitus tipografo išplitimui palankius veiksnius – praūžusias škvalines vėtras, kurios eglynams pridarė daug žalos sudarydamos vėjavartas bei vėjalaužas ir šaknų patraukimus. Taip pažeistas egles žievėgraužis tipografas ir užpuola pirmiausiai. Medynuose chaotiškai išvartytas egles sutvarkyti ir išvežti iš miško yra problemiška ir užima daug laiko, o tipografas nelaukia. Ką kalbėti apie saugomose teritorijose susiformavusius kenkėjo židinius, kuriuose ūkininkavimas yra ribotas arba visai uždraustas. Šiose teritorijose susiformuoja ilgalaikiai žievėgraužio tipografo židiniai, kurie yra kaip kibirkštis kilti naujam „gaisrui“.

Žievėgraužio tipografo po žieve tipografiškai suformuoti takai

Informaciją parengė LAMMC Miškų instituto Miško apsaugos ir medžioklėtyros skyriaus vedėjas dr. Artūras Gedminas