• Temos
• Miškininkystė

Ruduo – tinkamiausias laikas pasiruošti miško kirtimams

Justinas Zenevičius

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausiasis miškininkystės specialistas, vykdantis Miškininkystės paslaugų biuro vadovo funkcijas

2020-10-12

© LŽŪKT nuotr.

Ne visi teisingai suprantame sąvoką „miško kirtimai“. Daugelis žmonių mano, kad miškas kertamas kada norisi, beatodairiškai ir neatsakingai, tačiau taip nėra. Lietuvoje sukurta teisinė bazė, reglamentuojanti miško išteklių naudojimą. Visus miško priežiūros darbus kontroliuoja ir prižiūri Valstybinė miškų tarnyba. Ši institucija derina ir tvirtina miškotvarkos projektus (miško ūkinės veiklos planus), išduoda leidimus miškams kirsti.

Miško kirtimai – pagrindiniai miško priežiūros darbai. Tai miškų ūkio veiklos dalis, užtikrinanti nenutrūkstamą medienos tiekimą bei formuojanti norimos rūšinės sudėties ir struktūros medynus. Kirtimų rūšys ir jų būdai priklauso nuo medyno amžiaus, rūšinės sudėties, miško tipo ir kitų veiksnių. Miško kirtimai yra skiriami į 4 grupes: ugdomieji, pagrindiniai, sanitariniai ir specialieji. Visų šių grupių tikslai ir vykdymo būdai yra skirtingi.

Pagrindiniai miško kirtimai

Tai brandžių medžių kirtimai. Šie kirtimai vykdomi siekiant panaudoti brandžių medynų arba medžių medieną, sudaryti palankias sąlygas naujiems, našiems, atspariems medynams atkurti. Šie kirtimai dar skirstomi į atrankinius, atvejinius ir plynuosius kirtimus.

Atrankiniais kirtimais siekiama formuoti irišlaikyti įvairiaamžius medynus. Kertant mišką šiuo būdu, iškertama dalis tik tam tikro amžiaus, kokybės ar matmenų medyno medžių, kurių dauguma – brandūs.

Atvėjiniais kirtimais siekiama sudaryti optimalias sąlygas medynui atsikurti savaime. Kertant mišką šiuo būdu, medynas iškertamas per kelis kartus, dažniausiai kartojamus kas 5–10 metų.

Plynaisiais miško kirtimais iš brandaus medyno siekiama gauti kuo didesnės ekonominės naudos. Kertant mišką šiuo būdu, medynas iškertamas vienu kartu paliekant tik biologinės įvairovės medžius.

Ugdomieji miško kirtimai

Tai miško kirtimai nebrandžiame medyne, siekiant išauginti tam tikros rūšinės sudėties ir geros kokybės produktyvų medyną.

Ugdomaisiais miško kirtimais norima formuoti tikslinę medynų rūšių sudėtį, reguliuoti jų struktūrą ir tankį, didinti produktyvumą, gerinti medienos sortimentinę struktūrą ir prekingumą, medynų atsparumą vėjavartoms, vėjalaužoms, sniegolaužoms, sniegovartoms ir kitiems nepalankiems aplinkos veiksniams, naudoti medieną, kuri supūtų medynui natūraliai retėjant. Ugdomaisiais kirtimais siekiama stiprinti miškų estetines, rekreacines ir kitas naudingas funkcijas, sudaryti optimalias sąlygas saugomoms ekosistemoms ir objektams išlikti, palaikyti esamą arba atkurti miškų biologinę įvairovę IIA grupės miškuose.

Pagal medyno amžių ir ūkinius tikslus ugdomieji miško kirtimai skirstomi į jaunuolynų ugdymo, retinimo ir einamuosius kirtimus.

Sanitariniai miško kirtimai

Medynas kertamas dėl blogos jo būklės. Kertant šiuo būdu, siekiama išvengti visiško medyno žuvimo dėl ligų ir kenkėju išplitimo. Sanitariniai miško kirtimai skirstomi į atrankinius (kai iškertami tik pažeisti medžiai ) ir plynus (kai iškertamas visas pažeistas medynas).

Specialieji miško kirtimai

Šiais kirtimais siekiama suformuoti tam tikra kraštovaizdį, pertvarkyti mišką, pritaikyti jį biologinės įvairovės gausinimui arba panaikinti auganti mišką. Specialieji miško kirtimai skirstomi į kraštovaizdžio formavimo, rekonstrukcinius, biologinės įvairovės palaikymo, miško lydimo ir kitus kirtimus.

Mišką kirsti geriausia žiemą

Žiemą yra tinkamos sąlygos į mišką įvažiuoti sunkiasvorei technikai. Vykdant miško kirtimus žiemą, padaroma minimali žala miško dirvožemiui ir paklotei, tačiau reikia iš anksto jiems pasiruošti. Pagrindiniai paruošiamieji darbai: atrėžti biržę ir gauti leidimą miškui kirsti.

Biržių atrėžimas yra miško sklypų, skirtų kirtimui paženklinimas miške, jų ploto apskaičiavimas, sėklinių ir kitų nekirstinų medžių parinkimas ir ženklinimas, kirstinų medžių tūrio nustatymas bei biržių atrėžimo dokumentų parengimas. Biržes atrėžti yra privaloma pagrindinio naudojimo kirtimams, tarpiniams plyniesiams kirtimams, visų rūšių tarpiniams kirtimams, išskyrus atvejus, kai yra parengtas miškotvarkos projektas ir biržių ribos sutampa su taksacinių sklypų ribomis. Biržes atrėžti gali tik miškininkystės išsilavinimą turintys specialistai.

Medžių kirtimas – griežtai reglamentuojamas

Teisė kirsti mišką įgyjama tik gavus leidimą miškui kirsti, kuriuos išduoda Valstybinės miškų tarnybos teritoriniai poskyriai. Leidimai išduodami remiantis vidinės miškotvarkos projektais, miško sanitarinės būklės įvertinimo, ugdomųjų miško kirtimų tikslingumo įvertinimo dokumentais. Kai privačioje žemėje miškas kertamas pagrindiniais plynais, atvėjiniais arba plynais sanitariniais miško kirtimais, be vidinės miškotvarkos projekto, kartu su biržės atrėžimo ir įvertinimo dokumentais turi būti pateikiamas Miško želdinimo ir žėlimo projektas, kurį parengia biržės rėžėjas.

Nustatyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus: jaunuolynų ugdymo kirtimus,rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami tik sausuoliai ir vėjavartos,kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę).

Leidimai kirsti mišką neprivalomi ir vykdant rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iškertamos tik vėjalaužos,baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose. Nesvarbu, koks medyno amžius, vykdant neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinėsmedienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo (miško kirtimai savo reikmėms), leidimo taip pat nereikia. Pastaraisiais atvejais reikia prieš 14 kalendorinių dienų iki planuojamo kirtimo Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus teritoriniui poskyriui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra numatytas kirtimas, įteikti rašytinį pranešimą apie ketinimus kirsti mišką arba išsiųsti jį registruotu laišku. Privačių miškų savininkai per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo arba įteikimo negavę neigiamo Valstybinės miškų tarnybos atsakymo, savo miško valdoje gali vykdyti pranešime nurodytus kirtimus.

Į pagalbą – LŽŪKT miškininkystės specialistai

Jei turite klausimų, visuomet konsultacijas suteiks Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos miškininkystės specialistai. Jie parengs miškotvarkos projektus, pagal kuriuos planuosite ir vykdysite miško ūkio darbus, atliks nešališką ir tikslų medynų tūrio ir kokybės vertinimą, biržių atrėžimą visų rūšių kirtimams, miško valdų matavimo GPS aparatu ir deklaravimo darbus, pažymės valdos ribines linijas, sudarys valdų žemėlapius, parengs želdinimo projektus, kad galėtumėte pasinaudoti ES parama miškui įveisti. Taip pat suteiks kitas miškininkystės paslaugas ir užpildys paraiškas pagal KPP miškininkystės srities priemones.

Naudinga vaizdo informacija

Miškui kirsti reikia ne tik kirvio, bet ir leidimo

Miško savininkų nuotoliniai mokymai: leidimai kirsti mišką ir jų išdavimo tvarka

Miško savininkų nuotoliniai mokymai: pagrindiniai miško kirtimai

Miško savininkų nuotoliniai mokymai: mokesčiai už parduotą medieną ir nenukirstą mišką

Miško savininkų nuotoliniai mokymai: apvaliosios medienos matavimo būdai ir gabenimas