Miško savininko S. Milerio patirtis: jaunuolynų ugdymas daug svarbiau už kitus darbus

Jolanta Dalia Abarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė

2022-04-06

Atsakingai ir ūkiškai besitvarkydamas, sukūręs savą miško priežiūros ir medienos panaudojimo sistemą, Kėdainiuose gyvenantis Stasys Mileris akcentuoja, kad svarbiausias darbas miške yra jaunuolyno ugdymas.

Stasys Mileris pasakoja, kad su tėvu ir broliais nuo vaikystės teko kirsti mišką kirviais. Su dvitraukiu pjūklu nebuvo galima įeiti, nes neleista nupjausi storesnio medžio. Jau nuo tada susiformavo ūkiškas požiūris į miško vertę ir medienos tvarkymą. „Nestorus nenugenėtus medžius sukraudavom į ratus ar roges ir parsiveždavom namo, nes reikėjo malkų. Visas šakeles sukapodavom, sudėdavom. Kaip taupiai buvo naudojamas medis. Šiandien to nėra. Priešingai miškuose pilna privirtusių medžių, ir niekas jų neima“, – sako S. Mileris.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Dirbęs kolūkio inžinieriumi, po to priešgaisrinėje sistemoje, apie savo mišką Stasys pradėjo galvoti baigiant tarnybą. „Pradėjau galvoti, ką veiksiu išėjęs į pensiją. Nusprendžiau įsigyti miško, kad turėčiau kuo kūrenti. Radau skelbimuose, kad parduoda. Pirmą mišką nusipirkau už Šėtos, Kėdainių rajone. Nieko apie jį nežinojau. Nuvažiavau pažiūrėti – privirtę, prikritę medžių, niekas netvarkyta“, – prisimena vyras.

Dabar jau prižiūrintis 200 ha miškų, Stasys sako, kad jie šiandien Lietuvoje pigiausi, lyginant su kitomis Europos šalimis. Daugelis žmonių nesupranta jų vertės. „Manau, kad miškai pateks į 10–20 stambių įmonių rankas. Privačių miško savininkų nebeliks. Žmonės nebenori užsiimti, gal mažai propaguojamas tas verslas. Jis nėra labai įdomus jaunimui. Aš grįžusiems iš užsienio sakau – nusipirkit miško gabaliuką. Investuosit pinigus ir turėsit. Miškas per metus priaugina mažiausiai 5 kubus medienos, priklausomai nuo medžių rūšies, žemės našumo balo. Lietuvos vidurio žemės yra derlingos – nuo 40 iki 55 balų našumo. Beržą, augintą 60 metų, gali drąsiai kirsti“, – miško vertę akcentuoja Stasys.

Pirmus sklypus S. Mileris pirko po 500–600 litų, o 1000 litų kainavo jau brandus miškas. Pirkti jie iš vadinamų „greitųjų berniukų“, kurie superka daug miškų, iškerta brandžius medžius, o likusį mišką parduoda.

„Miškus turiu 20 metų. Jie šiandien yra naudinga investicija. Superkantys didelius kiekius aiškina, kad tai nenašu, bankrotas. Jo nėra, miškas naudingas. Niekada nuostolio nebus. Miškas auga – tu turtėji. Juk miško hektarų skaičius buvo ir bus toks pat. Miškas šiandien yra pagrindinis energetinis Lietuvos resursas. Dujos pabrangs, o Kėdainiai, kiti miestai neturi biokuro katilinių. Šiandien mes išmetam šakas, o ateity galbūt reikės jas surinkinėti“, – sako S. Mileris.

Reikalingiausias darbas – jaunuolyno ugdymas

Pasak S. Milerio, pirmiausiai reikia investuoti pinigus į miško auginimą, puoselėjimą ir kūrimą ateičiai. Jaunuolynų ugdymas ir yra ateitis. „Kaip vaiką iš mažens paruoši, taip ir mišką. Kaip jam leisi augti, toks jis bus“, – lygina Stasys.

Ugdyti jaunuolyną reikia iki 20-ties metų. Ugdymas, anot miško savininko, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo visai nereikalingas darbas, neatnešantis naudos. Jo rezultatas matomas po kelerių metų. Stasys jaunuolyno ugdymo darbus atlieka tris kartus. Pirmas jaunuolyno ugdymas būna 8 augimo metų. Antrą kartą jau pasidaro valksmas, išima iš tarpų plonus medžius biokurui arba malkoms, o paskutinį kartą užbaigia retinti, kad medžiai vienas kitam netrukdytų augti ir būtų išgryninta jų rūšinė sudėtis. Taip Išugdytas jaunuolynas jau suformuotas 50-čiai metų.

Ugdant jaunuolyną išpjauti medžiai taps malkomis

„Aš nepropaguoju plynojo kirtimo. Geriausiai, kai išimi subrendusį ar pažeistą medį. Taip susitvarkai mišką, jis būna gražus. Reikia pasidaryti valksmas tiems medžiams išvežti. Tada tu visą laiką turi medį. Vokiečiai jau nedaro plynų kirtimų, kad išliktų miškas, ir visiems žmonėms būtų gera. Žinoma, kiekviename miške kirtimo pagrįstumas turi būti atskiras. Nereikia perauginti miško. Subrendo ir reikia kirsti“, – samprotauja Stasys.

Mišką, kurio jaunuolyne iš savaime užsisėjusių drebulių ir beržų lankomės, Stasys puoselėja daugiau kaip 20 metų

Jo 5 ha plote atliktas paskutinis ugdymas. „Greitieji berniukai buvo iškirtę kas geresnio ir numetę. Pirkau antrais po kirtimo metais. Buvo kelmai ir krūmeliai. Žemė čia gera – 48–50 balų. Tokiame dirvožemyje ypatingai geras augimas. Jaunuolynas jau išugdytas ir praretintas, daugiau jo nebeliesiu“, – pasakoja Stasys, akcentuodamas, kad drebulė – tai vienas iš vertingesnių, greitai augančių medžių, kuris duoda didelį tūrį. Šiandien, kai reikia daug biokuro, malkų – vienas iš vertingiausių. Drebulę po 35–40 metų jau galima kirsti, o štai eglės brandos jau reikia laukti 70 metų.

Malkos jau greitai pasieks klientą

Ugdant jaunuolyną išretintus medžius Stasys naudoja malkoms. Mišku važiuoja tuomet, kai gamta leidžia. Turi mažąją miškų techniką: traktorių ir savikrovę priekabą. Darbus atlieka 1–2 žmonės. „Jei į mišką važiuojama su timberiu, tiek suspaudžiamas dirvožemis, visus kapiliarus uždaro ir drėgnumo rėžimas sutrinka. Vanduo laisvai neprateka ir susidaro pelkės“, – apie dažnai miškuose matomą problemą kalba miško savininkas.

Ugdant jaunuolyną, pasak Stasio, svarbu žiūrėti, kad medžių lajos nesusipintų, turi tik galiukais liestis, todėl reikia kai kuriuos medžius išimti, kad netrukdytų kitiems augti. Tada miškas kvėpuoja, jį prapučia vėjas, neplinta ligos ir kenkėjai ir 2–3 kartus greičiau auga.

Jaunuolynuose prakirsti valksmas tikrai svarbu

Retas miško savininkas jaunuolynuose išpjauna valksmas. Jos turėtų būti kas 20–25 m, Stasys jas daro 25 m, kad savikrovės priekabos gervė pasiektų paimti iškirstą medieną. Valksmose augusius ir ugdant jaunuolyną išpjautus medžius jis naudoja malkoms. Nugenėtas šakas palieka supūti – tai trąša. Nederlingose augavietėse net ir draudžia jas išvežti.

Šakos paliekamos kaip trąša

„Man tokiame miške malonu vaikščioti, gera, kad tai sukūriau, padariau. Jei grįžtume 20 m. atgal, nieko nedarytume, čia būtų baisu – kemsynas, šiukšlynas. Tai ir yra atsakymas, kad šiandien jaunuolynų ugdymas daug svarbiau už visa kita. Per metus galima išugdyti 18–20 ha jaunuolyno“, – akcentavo S. Mileris.

Ugdant jaunuolyną, didelė problema yra miško žvėrys. Stasys pripažįsta, kad miško savininkai ne už tai, kad žvėrių nebūtų. Tik jų yra perteklius: „Viename iš mano miškų vienos elnių pėdos. Tik praretini, kad jie gali praeiti, ir nuėda jaunuolyno viršūnes, ragais nutrina kamienus. Ypač mėgsta uosius. Šitų medžių greitai gali iš vis nelikti“.

S. Mileris su J. Zenevičiumi išpuoselėtame jaunuolyne

Europos Sąjungos parama, skirta jaunuolynams ugdyti, S. Mileris naudojosi jau antrą kartą. Paraiškas padėjo užpildyti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Miškininkystės paslaugų biuro specialistai. „Šiandieną apart Konsultavimo tarnybos Miškininkystės paslaugų biuro daugiau nėra įmonių, kurios galėtų padėti privačių miškų savininkui. Be Justino (red. Justinas Zenevičius, Miškininkystės paslaugų biuro vadovas) nežinau, kaip apsieičiau. Riboms atžymėti turi gerą, modernią įrangą, padeda linijas sužymėti, nebrangiai viską padaro“, – apie bendrus darbus kalba Stasys.

„Geriau būtų, kad valstybė pinigus skirtų jaunuolynams ugdyti negu stambioms medvežėms įsigyti. Gaila, kad niekas nenori prie tų jaunuolynų kapstytis“, – apgailestauja Stasys ir teigia, kad miško savininkams turi būti leidžiama veikti. Dabar jie įsprausti į rėmus. Teisės aktų prikurta daugiau nei ūkininkams, o aplinkosaugoje dirbantys specialistai nori, kad viskas būtų pagal raidę.

„Aš nežinau to savininko, kuris sąmoningai nupjautų mišką, kuris neužaugęs Juk miškas – mano turtas, už jį atsakau ir jam bus sarmata prieš žmones, jeigu jį išpjausiu“, – apibendrina S. Mileris.

Nuotraukos Egidijaus Vilkevičiaus, LŽŪKT