Luko Balandžio nuotrauka
Įspūdingiausios Lietuvos saugomos eglės rinkimuose varžoves nurungė Rambyno regioniniame parke auganti Raganų eglė. Dalyvauti šiuose rinkimuose gamtos mylėtojus pakvietė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, pasiūliusi šešias pretendentes, išsiskiriančias savo forma, šakotumu, aukščiu ir storiu.
Balsavime dalyvavo per tūkstantį žmonių. Raganų eglė surinko daugiau kaip pusę visų balsų. Antroji vieta atiteko Barklainių dvaro eglei, trečioji – Eglei Bobai.
Raganų eglė ne veltui pripažinta šių metų įspūdingiausia saugoma egle. Prieš dvejus metus ji buvo išrinkta gražiausiu Lietuvos medžiu ir pretendavo į gražiausio Europos medžio titulą.
Paslaptingoji Raganų šluota
Pagal rūšį tai vadinamoji paprastoji eglė. Ji jau beveik 200 metų auga Vilkyškių geomorfologiniame draustinyje netoli Vilkyškių miestelio. Maždaug 1 metro aukštyje Raganų eglė šakojasi į aštuoniolika kamienų, kurie atrodo tarsi susivėlę raganos plaukai. 2007 metais eglė neteko vienos „sruogos“. Jos aukštis – apie 34 metrus, o kamieno apimtis ties išsišakojimu – apie 5 metrus.
Legendos
Dėl eglės išskirtinumo apie ją pasakojama keletas legendų. Pasak vienos iš jų, ant kalvos rinkdavosi Skalvių genties jaunuoliai. Šalia esančioje pelkėje buvusi laumių buveinė. Jos čia sulėkdavusios, susmeigdavusios šluotas ir eidavusios vilioti jaunuolių. Viena daili raganaitė įsimylėjo žavų jaunuolį ir pamiršo laiku sugrįžti. Kai ketino skristi – šluota jau buvo sužaliavusi. Nuo to laiko eglę imta vadinti Raganų egle. Kartais ji vadinama ir Raganų šluota. Tokį vardą dėl formos panašumo į šluotą jai davė mokslininkė Eugenija Šimkūnaitė. Eglė profesorei palikusi neišdildomą įspūdį. Ji tada pajuokavusi: kai kirsit eglę, padovanokit man, žinau, kad mane Ragana vadina. Eglė jai priminusi milžinišką šluotą.
Kita legenda byloja, kad šiose apylinkėse per Nemuną kėlėsi Napoleonas. Pralaimėjęs karą prieš Rusiją, buvęs labai piktas ir įniršio pagautas taip mojavęs kardu, kad nukirtęs ne vieną pušies viršūnę. Kliudęs ir šalia augusią eglaitę. Vėliau eglė išaugusi su aštuoniolika kamienų.
Specialistai linkę manyti, kad šį medį specialiai suformavo žmogus, arba sužalojo gamtiniai veiksniai. Tai vienintelė tokios neįprastos formos paprastoji eglė ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
Parengta pagal https://www.treeoftheyear.org, Aplinkos ministerijos, Wikipedijos informaciją