Balandžio 22 d., pirmadienis | 24

Pasikeitė miško kirtimo taisyklės

2024-03-27

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Valstybinė miškų tarnyba informuoja, kad 2024 m. kovo 19 d. įsigaliojo nauja Miško kirtimo taisyklių redakcija, pagal kurią nustatytos naujos miško kirtimo procedūrų, leidimų gavimo gairės, įtraukti nauji reikalavimai miško kirtimo metodams, sanitarinei miškų apsaugai bei aplinkosaugai.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

Pagal naują taisyklių redakciją, biologinei įvairovei išsaugoti II–IVA miškų grupių miškuose privaloma biržėse palikti visus, ne mažesnio kaip 150 cm skersmens ąžuolus, o jei tokių nėra – 1 ha palikti ne mažiau kaip vieną ne mažesnio kaip 50 cm skersmens ąžuolą. Taip pat nurodoma palikti ne mažesnio, kaip 130 cm skersmens drebules, 95 cm maumedžius bei uosius, 85 cm pušis, bukus, klevus, vinkšnas, guobas bei liepas ir 75 cm skirpstus ar skroblus (jei tokių yra).

Plynųjų ar atvejinių pagrindinių miško kirtimų 0,5–1 ha ploto biržėse privaloma palikti ne mažiau kaip 3 gyvus pusamžius ar vyresnius medžius (iš kurių ne mažiau kaip 2 būtų senesni arba storesni negu vidutiniai medžiai medyne) ir ne mažiau kaip 2 negyvus storesnio kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje pusamžius ar vyresnius medžius. Jeigu tokių medžių nėra, nurodoma palikti atitinkamą kiekį storesnio kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje stuobrių.

Didesnėse kaip 1 ha plynųjų ar atvejinių pagrindinių miško kirtimų biržėse palikti ne mažiau kaip 7 gyvus pusamžius ar vyresnius medžius 1 ha, (iš kurių ne mažiau kaip 3 būtų senesni arba storesni negu vidutiniai medžiai medyne) ir ne mažiau kaip 3 negyvus storesnio kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje pusamžius ar vyresnius medžius 1 ha (jeigu tokių medžių nėra, – palikti atitinkamą kiekį storesnio kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje stuobrių).

Biologinei įvairovei svarbiais negali būti parenkami pavojų keliantys medžiai, o biologinei įvairovei svarbūs medžiai kirtavietėse paliekami suirti.

Miškotvarkos projektų rengėjai biržių atrėžimo specialistai turėtų atkreipti dėmesį į nuostatą, jog, paruošiant biržę miškui kirsti, turi būti vadovaujamasi Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 „Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“. Nuo šiol biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentuose įrašomi kirtaviečių valymo, miško atkūrimo būdai, saugotino pomiškio, želdinių ar jaunuolyno, sėklinių ar kitų nekirstinų medžių kiekis, pažymimos saugomų rūšių augavietės ir radavietės, nekirstinos sklypo dalys ar medžių grupės, taip pat 0,1 ha ir didesni saugotino pomiškio ir jaunuolynų grupės ar perspektyvūs želdiniai.

Pakeista ir nuostata dėl kirtaviečių sutvarkymo. Ji sako, jog kirtavietės sutvarkomos, kad būtų sudarytos palankios sąlygos miško atkūrimui, racionaliam miško kirtimo liekanų naudojimui, užtikrinti priešgaisrinį saugumą ir miško sanitarinę apsaugą. Miško kirtimo liekanas leidžiama išvežti, krauti į valksmus ar krūvas arba susmulkinus paskleisti biržėje ir draudžiama deginti miško kirtimo liekanas kirtavietėse. Miško kirtimo liekanos išvežamos iš kirtavietės važiuojant valksmais. Įšalus gruntui arba N hidrotopo augavietėse galima važiuoti ir ne valksmais, tačiau būtina išsaugoti gyvybingą pomiškį.

Plynose biržėse turi būti palikta ne mažiau kaip 5 m3/ha miško kirtimo liekanų arba papildomas biologinei įvairovei svarbių medžių skaičius, atitinkantis šį tūrį. Biokurui skirtos miško kirtimo liekanos sandėliuojamos tam skirtose vietose, prie valksmų ar kelių, laikantis priešgaisrinio saugumo ir miško sanitarinės apsaugos reikalavimų.

Pasikeitė ir keletas nuostatų apie sanitarinius miško kirtimus. Nuo šiol plynaisiais sanitariniais miško kirtimais leidžiama kirsti abiotinių veiksnių, ligų ar miško kenkėjų pažeistus medynus, kuriuose kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės ir kuriuose, vertinant pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus, nustatyta, kad labai pažeisti medžiai ir sausuoliai sudaro ne mažiau kaip 10 procentų, o juos iškirtus liktų:
• II miškų grupės miškuose – 0,2 ir mažesnis medyno skalsumas;
• III ir IV miškų grupių miškuose 0,4 ir mažesnis medyno skalsumas;
• IV miškų grupės eglynuose, nepatenkančiuose į saugomas teritorijas, kurios registruotos Saugomų teritorijų valstybės kadastre, – 0,5 ir mažesnis medyno skalsumas.“

Sanitarinių kirtimų atžvilgiu taisyklės papildytos keletu naujų punktų:
1. Plynųjų sanitarinių miško kirtimų technologijos parenkamos vadovaujantis Taisyklių VI skyriaus nuostatomis, biologinei įvairovei svarbūs medžiai paliekami vadovaujantis Taisyklių 9 punktu ir 1 priedu.
2. Kertant IIA miškų grupės ar į saugomas teritorijas, kurios registruotos Saugomų teritorijų valstybės kadastre, patenkantį III miškų grupės mišką plynaisiais sanitariniais miško kirtimais, turi būti paliekami visi sveiki ir mažai pažeisti, vertinant pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 4.10 ir 4.16 papunkčius, atsparūs abiotiniams veiksniams medžiai (išskyrus I ardo egles, kai kirtimas vykdomas dėl pavojingų medžių liemenų kenkėjų išplitimo, ir pavojų keliančius medžius).
3. Kertant IIB miškų grupės mišką plynaisiais sanitariniais miško kirtimais turi būti paliekami visi nepažeisti medžiai, atsparūs abiotiniams veiksniams medžiai (išskyrus I ardo egles, kai kirtimas vykdomas dėl pavojingų medžių liemenų kenkėjų išplitimo, ir pavojų keliančius medžius).
4. Kai po sanitarinių miško kirtimų lieka 0,3 ir mažesnis medyno skalsumas ir yra sąlygos miškui atsikurti arba taikyti mišrųjį miško atkūrimo būdą (žėlimą ir želdinimą), turi būti pradėtos taikyti miško atkūrimo priemonės (skatinant savaiminį miško žėlimą, išsaugant perspektyvių tikslinių medžių rūšių savaiminukus, pomiškį, atliekant jų priežiūrą ir apsaugą) vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais.

Valstybinės miškų tarnybos informacija