Pasaulinės miškų dienos 2018 žinutės

Lietuvos miško savininkų asociacija

2018-03-20

Jungtinės Tautos kovo 21 d. yra paskelbusios Pasauline miškų diena. 2018 m. tema – Miškai ir darnai tvarkomi miestai [2018 Theme: Forests and Sustainable Cities].

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

2013 metais ši diena buvo minima pirmą kartą. Ji pradėta švęsti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu. Visos šalys skatinamos tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu organizuoti įvairią veiklą, susijusią su miškų sodinimu, skatinama parodyti pasauliui, kaip pasodinti medžiai, miškai pozityviai keičia gyvenamąją aplinką.

Pagrindinės Pasaulinės miškų dienos 2018 žinutės:

Miškai ir medžiai kaupia anglies dvideginį, tuo padėdami sušvelninti klimato kaitos poveikį miestuose ir aplink juos.
Medžiai taip pat sušvelnina vietinį klimatą, padėdami sutaupyti 20–50 proc. šildymui / vėsinimui naudojamos energijos.
Strateginis medžių paskirstymas miestuose gali padėti atvėsinti orą net 8 °C, o tai oro kondicionavimo poreikius sumažina apie 30 proc.
Miesto medžiai yra puikūs filtrai, pašalinantys ore esančius kenksmingus teršalus ore ir smulkiąsias daleles.
Medžiai mažina triukšmą, nes jie apsaugo namus nuo netoliese esančių kelių ir pramoninių rajonų.
Vietos gyventojai naudoja miestuose augančių medžių vaisius, riešutus, lapus ir vabzdžius, gaminančius maistą ir vaistus, skirtus naudoti namuose ar kaip pajamų šaltinį.
Medienos kuras, gautas iš miesto medžių ir pasodintų miškų miestų pakraščiuose, teikia atsinaujinančią energiją maistui gaminti ir šildymui, todėl mažėja natūralių miškų eksploatacija ir mūsų priklausomybė nuo iškastinio kuro.
Miškai miestuose ir aplink juos padeda filtruoti ir reguliuoti vandenį, prisidedant prie aukštos kokybės gėlo vandens tiekimo šimtiems milijonams žmonių. Miškai taip pat saugo vandens telkinius ir užkerta kelią potvyniams, nes jie prilaiko drėgmę savo lajose ir miško dirvožemyje.
Gerai valdomi miškai ir medžiai miestuose ir aplink juos suteikia buveines, maistą ir apsaugą daugeliui augalų bei gyvūnų rūšių, padeda išlaikyti ir didinti biologinę įvairovę.
Miškai miestuose ir aplinkiniuose rajonuose skatina turizmą, kuria dešimtis tūkstančių darbo vietų ir gerina miestų kraštovaizdį, kuriant dinamišką, energingą ir klestinčią žaliąją ekonomiką.
Miesto žalieji plotai, įskaitant miškus, skatina aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą, gerina psichologinę savijautą, užkerta kelią ligoms ir suteikia galimybę žmonėms bendrauti.

Miškai dengia daugiau kaip 30 proc. visos Žemės sausumos teritorijos. Juose auga per 60 tūkst. medžių rūšių. Tačiau kasmet prarandama daugiau kaip 13 mln. ha šių miškų. Tai dukart už Lietuvą didesnis plotas. Džiugu, kad Lietuvos miestai yra vieni iš žaliausių Europoje. Iš viso turime apie 40 tūkst. ha miestų miškų. Visi Lietuvos miškai užima 2189,6 tūkst. ha, tai sudaro 33,5 proc. šalies teritorijos. Vienam gyventojui tenka 0,77 ha miško žemės ploto.

Lietuvos miškų ištekliai – plotai ir medienos tūriai – nuolatos didėja, kertama gerokai mažiau nei priauga, iškirsti miškai laiku atkuriami, gerėja medynų amžiaus struktūra, jų stabilumas ir produktyvumas, biologine įvairove pranoksta daugelio kaimyninių šalių miškus.