Nereikėtų atsipalaiduoti: karantininiai kenkėjai budi

LŽŪKT informacija

2022-03-29

^©Asociatyvi Ramunės Sutkevičienės nuotrauka

Šiltėjančio klimato, augančios tarptautinės prekybos augalais rezultatas – neprašyti pavojingi karantininiai kenkėjai, kurie gali atkeliauti su mediena, daigiais, sodinukais, sėklomis ir padaryti didžiulę žalą mūsų aplinkai – pasėliams, miškams, sodams.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Karantininiais kenkėjais laikomi tie augalus pažeidžiantys organizmai (vabzdžiai, nematodai, bakterijos, grybai, virusai, viroidai ir kt.), kurių Lietuvoje nėra arba tik ribotose teritorijose, tačiau jie gali išplisti.

Svarbu kuo anksčiau aptikti šiuos žaladarius, kurių padaroma žala augalams ar augaliniams produktams gali būti skaičiuojama milijardais.

„Pastaraisiais metais kasmet vidutiniškai aptinkami 20–22 bulvių žiedinio puvinio ir 7 bulvinių cistas sudarančių nematodų židiniai“, – sakė Sergejus Fedotovas, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio vadovas.

Vis tik kalbant apie kitus žaladarius, kurių nėra Lietuvoje, nereikėtų atsipalaiduoti. Pavyzdžiui, vieni iš Europos Sąjungoje kontroliuojamų karantininių kenkėjų – ūsuočiai.

Citrinmedinis ūsuotis (Anoplophora chinensis) ir rytinis ūsuotis (Anoplophora glabripennis) kilę iš Azijos šalių – Kinijos, Japonijos, P. Korėjos. Jie gali pažeisti daugelį lapuočių augalų rūšių ir įsitvirtinti daugumoje Europos šalių. Šių įspūdingos išvaizdos vabalų lervos graužia medienos audinius, dėl jų daromos žalos lapuočiai džiūsta, tampa neatsparūs vėjams ar kitų kenkėjų sukeliamoms ligomis. Augalai pradeda nykti ir galiausiai žūva.

Šiltėjant klimatui Lietuvoje, augant tarptautinės prekybai augalais ir augaliniais produktais mastams didėja ir rizika išplisti ne tik ūsuočiams, o ir kitiems pavojingiems karantininiams kenkėjams.

Daugiau apie karantininius kenkėjus informacijos rasite čia .

Viena iš svarbiausių prevencijos priemonių, padedanti kaip galima greičiau aptikti karantininius kenkėjus šalies teritorijoje, yra fitosanitarinė stebėsena Lietuvos teritorijoje, padedantilaiku pritaikyti būtinas fitosanitarijos priemones ir taip sustabdyti kenkėjų daromą žalą. Fitosanitarinės stebėsenos metu kvalifikuoti Augalininkystės tarnybos regioninių skyrių specialistai skirtingose augalų augavietėse (pasėliuose, miškuose, parkuose, soduose medelynuose ir kt.) atlieka vizualinę apžiūrą, kilus įtarimui, ima mėginius laboratoriniams tyrimams, stato gaudykles.

Augalininkystės tarnyba ragina augalų augintojus, visuomenę prisidėti prie programos įgyvendinimo ir pastebėjus karantininių kenkėjų (pavyzdžiui, Agrilus anxius, Agrilus planipennis, Anoplophora chinensis, Anoplophora glabripennis, Aromia bungii, Dendrolimus sibiricus, Popillia japonica, Xylella fastidiosa, Clavibacter sepedonicus, Globodera pallida ir Globodera rostochiensis, Ralstonia solanacearum, Tomato Brown Rugose Fruit Virus ir kt.) požymių informuoti artimiausią Augalininkystės tarnybos regioninį skyrių.

Pagal VAT informaciją