• Temos
• Miškininkystė

Mokslas: A klasės putos yra ypač naudingos miško gaisrams gesinti

2024-09-09

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Apie A klasės putų panaudojimo galimybes gesinant miškų gaisrus papasakojo LAMMC Miškų instituto Miško augalų biotechnologijų laboratorijos mokslininkės – straipsnio bendraautorės.

Papasakokite apie ugnį slopinančias A klasės putas, kaip jos klasifikuojamos ir kokios yra jų panaudojimo gesinti miškų gaisrams galimybės?

A klasės putos yra specialios gesinimo putos, skirtos slopinti ugnį medžiagų, kurios dažniausiai klasifikuojamos kaip A klasės degalai, t. y. kietos organinės medžiagos, pavyzdžiui, mediena, popierius, audiniai ir kt. Jos padeda slopinti ugnį medžiagas drėkinant ir tokiu būdu sumažinant jų degumą.

A klasės putos yra ypač naudingos miško gaisrams gesinti dėl kelių priežasčių:

• Efektyvus vandens naudojimas. Miško gaisrams gesinti dažniausiai reikia didelio kiekio vandens. Naudojant A klasės putas vandens sunaudojimas gali būti sumažintas, nes jos leidžia efektyviau gesinti gaisrus su mažesniu kiekiu vandens.
• Gilesnis prasiskverbimas. Putų geba prasiskverbti į organinę medžiagą leidžia efektyviau gesinti gaisrus, kurie apima giluminius degimo židinius, pavyzdžiui, miško paklotę arba humusą.
• Apsauginis sluoksnis. Putos ant medžių ir žemės paviršiaus gali sudaryti ilgalaikį apsauginį sluoksnį, kuris padeda apsisaugoti nuo ugnies plitimo ir sumažinti antrinio užsiliepsnojimo riziką.
• Greitesnis gaisrų užgesinimas. Putos leidžia greičiau ir efektyviau užgesinti ugnį, ypač gaisrui išplitus didelėje teritorijoje, taip sumažinant ugnies padarytą žalą.
• Ekologiškumas. A klasės ugnį slopinančios putos dažnai yra ekologiškesnis pasirinkimas miškų gaisrams gesinti, palyginti su kitais cheminiais produktais, ypač tais, kurie turi ilgai išliekančių fluorintų junginių. Tačiau, kaip ir bet kurio cheminio produkto atveju, svarbu jas naudoti atsakingai ir atsižvelgti į galimą poveikį vietos ekosistemai. Geriausia praktika yra subalansuoti gaisro gesinimo efektyvumą ir aplinkosauginius aspektus, siekiant sumažinti ilgalaikį poveikį gamtaiLAMMC nuotr.

Buvo vykdyti du trumpalaikiai eksperimentai kontroliuojamomis sąlygomis. Papasakokite plačiau, kaip jie vyko? Kodėl buvo pasirinkti augalai pušis, eglė ir alksnis?

Pasirinktas eksperimentinis planas suteikė žinių apie A klasės putų poveikį naujų medžių sėjinukams ir jauniems medeliams, kuomet jų apsauginiai mechanizmai dar galutinai neišsivystę. Abiejų grupių medeliai buvo purškiami putomis skirtingu laiku: sėjinukai – sėjimo dieną, siekiant identifikuoti putų sukeliamus pokyčius ankstyvoje dygimo stadijoje, o jauni vienamečiai medeliai – antro vegetacijos sezono pradžioje, siekiant įvertinti putų poveikį vėlyvesnėje, bet vis dar sąlygiškai ankstyvoje augimo stadijoje.

Tiriamoji medžiaga buvo suskirstyta į tris grupes: kontrolinę (be poveikio) ir dvi su putų koncentracijomis. Jos buvo rekomenduotos putų gamintojo (Schmitz One Seven GmbH) pagal optimalias ir maksimalias įmanomas koncentracijas, kurios naudojamos gesinant miško gaisrus. Eksperimentas truko 4 mėnesius, jo pabaigoje buvo atlikti prieaugio ir kitų augimo rodiklių matavimai, surinkta biomasė biocheminėms analizėms. Buvo analizuotas medžių antrinis metabolizmas atkreipiant dėmesį į jų antioksidacinius mechanizmus, kurie yra aktualūs siekiant įvertinti, ar putos sukėlė chemines pažaidas augaluose, ir medžių atsaką. Buvo tirtos trys medžių rūšys: juodalksnis, paprastoji pušis ir paprastoji eglė. Jos buvo pasirinktos dėl greito dygimo ir plataus augimo arealo. Spygliuočių medžių gaisrai Europoje taip pat turėjo įtakos pušies ir eglės pasirinkimui.

Padaryta išvada, kad medžio rūšis turi didelę įtaką tyrimo rezultatams, nes buvo skirtingai reaguojama į ugnį slopinančias putas. Kurių rūšių medžiai reagavo teigiamai, o kurie buvo paveikti neigiamai?

Pušys buvo paveiktos neigiamai, eglės – teigiamai, o alksniai pastebimų pokyčių nepatyrė. Pušų ląstelės patyrė oksidacines pažaidas, sutriko jų fotosintezė ir augimas. Eglių augimo rodikliai padidėjo, oksidacinių pažaidų kiekis sumažėjo, o alksnių augimas buvo nepaveiktas, pažaidų sumažėjo, tačiau buvo neigiamai paveikta jų fotosintezės sistema.

Kokią perspektyvą aplinkosauginiu atžvilgiu turi A klasės putų panaudojimas, siekiant suvaldyti miškų gaisrus? Ar yra jų kaupimosi dirvožemyje pavojus?

A klasės ugnį slopinančios putos dažnai laikomos ekologiškesniu variantu, palyginti su kai kuriais kitais cheminiais produktais, naudojamais gesinant miškų gaisrus, tačiau yra keletas svarbių aplinkybių, į kurias reikia atsižvelgti.

LAMMC nuotr.

Ekologiniai privalumai:

• Mažesnis toksiškumas. Daugumos A klasės putų sudėtis yra mažiau toksiška nei kai kurių tradicinių ugnies gesinimo chemikalų, pavyzdžiui, B klasės putų, kurios dažnai naudojamos gesinant degalus ir chemines medžiagas. B klasės putose dažnai yra fluorintų junginių (PFAS), kurie gali būti ilgalaikiai aplinkos teršalai. A klasės putos dažniausiai tokių junginių neturi.
• Greitesnis biologinis skaidomumas. A klasės putos dažniausiai yra sudarytos iš organinių junginių, kurie greičiau biologiškai skaidomi aplinkoje. Tai reiškia, kad jos turi mažesnį ilgalaikį poveikį ekosistemai, ypač lyginant su ilgai išliekančiais chemikalais.
• Efektyvesnis vandens naudojimas. Kadangi šios putos leidžia sumažinti vandens suvartojimą gesinant gaisrus, tai gali padėti sumažinti žalą aplinkai, ypač regionuose, kur vandens ištekliai yra riboti.

Potencialūs ekologiniai iššūkiai:

• Vandens ekosistemų poveikis. Nors A klasės putos dažniausiai yra mažiau toksiškos, jų didelės koncentracijos vis tiek gali paveikti vandens ekosistemą, jei jos patektų į upes, ežerus arba gruntinius vandenis. Putose esantys paviršinio aktyvumo agentai gali paveikti žuvų ir kitų vandens organizmų būklę.
• Dirvožemio mikroflora. Net jei A klasės putos yra mažiau toksiškos, jos gali turėti įtakos dirvožemio mikroorganizmams, ypač jei naudojamos dideliais kiekiais. Tai gali laikinai pakeisti natūralią mikrofloros pusiausvyrą.
• Ilgalaikis poveikis. Nors putos biologiškai skaidomos greičiau, kai kurios jų sudedamosios dalys vis tiek gali ilgiau išlikti aplinkoje ir daryti tam tikrą ekologinę įtaką, kurią dar reikia išsamiau ištirti.

Tyrimo rezultatai paskelbti moksliniame straipsnyje: Sirgedaitė-Šėžienė V., Vaitiekūnaitė D., Šilanskienė M., Čėsnienė I., Striganavičiūtė G., Jaeger A. 2024. Assessing the phytotoxic effects of class A foam application on northern Europe tree species: A short-term study on implications for wildfire management and acosystem health. Ecological Indicators, 166: 112393. IF – 7,0.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro inf.